Energetikos ekspertas: ateinančią žiemą gali kilti gerokai didesnių energetikos problemų
(1)„Mums teks išgyventi dar bent dvejus–trejus sunkius metus, kai dujų tiekimas į Europą bus ribotas“, – sako tarptautinis energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas.
Baigiantis žiemai ir artėjant šildymo sezono pabaigai dujų saugyklos Europoje yra užpildytos apie 70 proc. – tai gerokai daugiau nei ilgametis vidurkis.
Vis dėlto analitikai pastebi, kad energetikos krizės šią žiemą Europoje pavyko išvengti dėl kelių „atsitiktinių“ veiksmų – palyginti šiltos žiemos ir Kinijos vykdytos COVID nulinės politikos, dėl ko šioje šalyje reikšmingai sumažėjo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) poreikis.
V. Jankausko nuomone, ateinančią žiemą Europoje gali kilti gerokai didesnių energetikos problemų. Mat, toliau mažėjant rusiškų dujų pasiūlai, kiti vamzdynais dujas tiekiantys tiekėjai atsivėrusios skylės neužkamšys, o SGD tiekėjai turi irgi gana ribotas galimybes didinti tiekimą.
Krizę dujų rinkoje gilins laukiamas Kinijos atsigavimas. „Reikia nepamiršti ir oro: jei ateinanti žiema bus šalta, tai dar labiau pagilins energetikos problemas“, – mano V. Jankauskas.
Energetikos ekspertas prognozuoja, kad ypač sudėtinga situacija bus Vokietijoje – net ir eksploatuodama 5 naujus SGD terminalus, didžiausia Europos ekonomika nepajėgs patenkinti dujų poreikio, todėl bus priversta kūrenti anglis, neuždarinėti dar veikiančių atominių elektrinių ir taupyti.
„Neatmestinas ir blogiausias scenarijus, kai tektų riboti elektros tiekimą kai kuriose ES šalyse“, – interviu Alfa.lt sakė V. Jankauskas.
– Kiek, jūsų nuomone, Europos saugyklose liks dujų pasibaigus šaltajam metų periodui ir kaip tai paveiks SGD kainą ir galimybes saugyklas užpildyti iki kitos žiemos?
– Europai pasisekė: buvo baiminamasi, kad žiemą dėl dujų trūkumo gali tekti netgi riboti elektros tiekimą (tokias prognozes skelbė Prancūzija, Austrija ir kitos šalys, netgi estų politikai išsakė savo nuogąstavimus).
Tačiau visiškai užpildytos dujų saugyklos, šilta žiema, neatsigavusi dujų paklausa Kinijoje nuleido dujų kainas į senokai nematytą lygį, netgi mažiau nei 60 Eur/MWh. Prognozuojama, kad tokios kainos išliks bent iki vasaros.
Netgi dabar, Europoje besibaigiant žiemai, dujų saugyklos užpildytos beveik 70 proc. (praėjusiais metais tokiu laiku ES dujų saugyklos buvo užpildytos mažiau nei 40 proc.).
Manau, kad pavasarį dujų saugyklose liks užpildyta ne mažiau kaip 50 proc. talpų. Tai leistų nesunkiai įvykdyti Europos Sąjungos Reglamento dėl dujų saugyklų užpildymo reikalavimus, pagal kuriuos šios saugyklos iki lapkričio 1 d. turi būti užpildytos bent 90 proc.
Praėjusių metų vasarą ES šalys, siekdamos užpildyti dujų saugyklas, pirko dujas, nežiūrėdamos, kiek jos kainuoja, todėl suskystintųjų dujų kainos rugpjūčio mėn. išaugo iki nematytų 350 Eur/MWh.
Atrodo, kad šiemet dujų saugyklos tikrai nebus taip ištuštintos po žiemos, taigi mažiau dujų reikės joms užpildyti, kartu ir kaina dėl mažesnės paklausos bus mažesnė.
– Ar pritartumėte manantiems, kad 2023–2024 m. žiemą Europai gresia kur kas didesnė energetikos krizė, palyginti su 2022–2023 metų? Kokie pagrindiniai veiksniai lems galimos krizės mastą?
– Daugelis ekspertų baiminasi, kad ateinančią žiemą gali kilti gerokai didesnių energetikos problemų. Mat 2022 m. iš Rusijos dar buvo importuota 60 mlrd. kub. m dujų, o šiais metais tebus importuota 20–30 mlrd. kub. m (per Ukrainą ir Turkiją).
Kiti dujų tiekėjai, tiekiantys dujas vamzdynais (Norvegija, Alžyras, Azerbaidžanas, Libija), nelabai galės padidinti tiekimo apimtis, o suskystintųjų dujų tiekėjai turi irgi gana ribotas galimybes didinti tiekimą.
Tuo labiau kad laukiama Kinijos atsigavimo, kuri gali importuoti apie 70 mlrd. kub. m dujų 2023 m., tuo pritraukdama dujų krovinius iš JAV, Kataro ir kitur, iš kur praėjusiais metais daugiausia importavo ES šalys.
Tokia konkurencija dar ir labai išaugintų dujų kainas, o tai atsilieptų ir elektros kainoms visose ES šalyse. Reikia nepamiršti ir oro: jei ateinanti žiema bus šalta, tai dar labiau pagilins energetikos problemas.
– Prašome pakomentuoti SGD pasiūlos ir paklausos pasaulyje problemą: ar pasiūla tikrai yra ribota, esant reikalui, daugiau SGD išgauti ir eksportuoti į Europą nėra galimybių, todėl, didėjant SGD poreikiui Kinijoje, Europos laukia sunkūs laikai, tai yra SGD trūks ir kaina išaugs?
– SGD poreikiai pasaulyje nuolatos auga, o pasiūla nespėja tenkinti to augimo. Tiekėjai reikalauja ilgalaikių įsipareigojimų (sutarčių bent 20 metų), nes norėdami padidinti gamybą turi nemažai investuoti, tikėdamiesi, kad investicijos atsipirks. Todėl didesni kiekiai ir naujos sutartys siūlomos tik pradedant 2026 m. ar 2027 m.
ES šalims (pirmiausia, Vokietijai) irgi teko sudaryti ilgalaikes sutartis su Kataro ir JAV SGD tiekėjais, nors tai ir prieštarauja bendrai ES energetikos politikai, siekiančiai pamažu atsisakyti iškastinio kuro.
Taigi, mums teks išgyventi dar bent dvejus–trejus sunkius metus, kai dujų tiekimas į Europą bus ribotas, o ir taip greitai pakeisti rusiškų dujų neįmanoma. Juk iš Rusijos buvo importuojama net 150–200 mlrd. kub. m per metus, o visi SGD terminalai dabar tegali importuoti apie 100–120 mlrd. kub. m per metus.
– Kokia Europos situacija su SGD terminalais – planuojamais, projektuojamais ir statomais? Ar iki kitos žiemos jų atsiras pakankamai, ar dar vis trūks? Ypač Vokietijoje? Kokia būtų alternatyva ar papildomos galimybės apsirūpinti dujomis esamais ar planuojamais naujais dujotiekiais?
– Nauji SGD terminalai statomi nematytais tempais. Štai Vokietija per vienus metus įsirengė jau 2 SGD terminalus ir dar 3 planuoja įsirengti, 3 terminalus planuoja Italija, po vieną – Graikija, Kipras, Olandija, Belgija.
Plaukiojantys terminalai (tokie kaip ir mūsiškis Klaipėdoje) greitai įrengiami, nes išnuomojamas laivas ir parengiama reikalinga infrastruktūra ant kranto.
Bet vienas terminalas gali importuoti dažniausiai tik iki 5 mlrd. kub. m per metus (perskaičiavus į dujas), tai Vokietija, jeigu ir turės įsirengusi 4 ar 5 SGD terminalus, tai niekaip nepakeis tų 40 ar 50 mlrd. kub. m dujų, kurias importuodavo iš Rusijos.
Esamais dujotiekiais iš Norvegijos, Olandijos Vokietija galės tik iš dalies padengti šį trūkumą. Taigi, vėl teks kūrenti anglis, neuždarinėti dar veikiančių atominių elektrinių ir taupyti.
– Kaip turėtų blogiausiu scenarijumi susiklostyti reikalai, kad kitą žiemą europiečiams tektų (to baimintasi šiemet, bet išvengta) riboti energijos vartojimą? Akivaizdu, kad tai sukeltų ir politinių problemų, ko ir siekia V. Putinas.
– Blogiausias scenarijus būtų, jei sutaptų bent trys blogi veiksniai: šalta ateinanti žiema, atsigavusi dujų paklausa Kinijoje, kartu išauginanti dujų kainas Europai, kitų elektrinių (atominių, vėjo, hidroelektrinių) ribota gamyba dėl įvairių priežasčių (problemos atominėse elektrinėse, hidrologinė sausra, menki vėjai).
Neatmestinas ir blogiausias scenarijus, kai tektų riboti elektros tiekimą kai kuriose ES šalyse.
Lietuva ir bendrai Baltijos šalys net ir blogiausiu atveju neturėtų riboti elektros tiekimo, nes turi geras galimybes importuoti SGD, o elektros jungtys su Skandinavija turi užtikrinti patikimą elektros tiekimą.
Blogiausias mums scenarijus būtų vėl išaugusios gamtinių dujų ir elektros kainos.
Rašyti komentarą