Ekspertai apie naują Vokietijos strategiją Kinijos atžvilgiu: daryti brangu, nedaryti – dar brangiau

Tačiau lieka atviras klausimas, kaip jie bus įgyvendinti. Taip Vokietijoje vertinama praėjusią savaitę paskelbta nauja Vokietijos strategija Kinijos atžvilgiu.

Šioje strategijoje didžiausia Europos sąjungos (ES) ekonomika pranešė sieksianti mažinti rizikingą priklausomybę nuo svarbiausios prekybos partnerės Kinijos. Azijos milžinė apibūdinama kaip trys viename: partnerė, konkurentė ir sisteminė varžovė. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tikina, kad siekiama ne atsiejimo nuo Kinijos, bet rizikos panaikinimo. Kinija sureagavo kritiškai – pareiškė, kad priverstinis rizikos mažinimas tik dirbtinai didina rizikas. Tuo tarpu ekspertai svarsto, ar strategijos rizikos ir iššūkiai ilgainiui atsipirks ir virs nauda šaliai.

Nepalyginama rinka

„Iššūkis išlieka: Vokietijos įmonės turėtų vengti ekonominės rizikos, tačiau kol kas nėra rinkos, palyginamos su Kinijos rinka. Taigi Kinijos strategija iš tiesų yra Vokietijos vyriausybės požiūris į santykių su Kinija būklę ir perspektyvas – ne daugiau ir ne mažiau. Dabar lemiamą reikšmę turės tai, ar ir kaip strategija iš tikrųjų pakeis Vokietijos politiką Kinijos atžvilgiu,“ – apie būsimų žingsnių svarbą komentuodama situaciją ELTA teigė Vokietijos fondo „Mokslas ir politika“ bendradarbė, sinologė dr. Angela Stanzel.

Vokietijos žiniasklaidoje detaliai nagrinėjant strategiją nuolat pabrėžiama, kad veiksmų imtasi per vėlai, buvusios kanclerės Angelos Merkel eros laikotarpiu padarytos reikšmingos klaidos, neįvertinant priklausomybės nuo Kinijos ir Rusijos. Vokietija iš esmės atsibudo tik pernai, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, kai kilo krizė dėl rusiškų dujų. Jei tokias ekonomines blokadas arba susidorojimą su vokiškais verslais pradėtų Kinija, Vokietija patirtų daug didesnį smūgį, nes jos ekonomika nepalyginamai stipriau susisaisčiusi su Kinija. Naujoje strategijoje akcentuojama, kad verslas turės pats prisiimti kylančias rizikas.

Vokietijos Federalinė statistikos tarnyba (Destatis) skelbia, kad Kinija 2022 m. septintus metus iš eilės išliko svarbiausia Vokietijos prekybos partnere. Prekybos apimtys tarp šalių (eksportas ir importas) sudarė 298,9 mlrd. eurų. Iš Kinijos buvo importuota daugiau prekių nei į ją eksportuota, fiksuotas 85,1 mlrd. eurų importo perteklius. Palyginimui - Rusija 2022 m. buvo 16 vietoje su 50 mlrd. prekybos apimtimis, o 2023 m. bus nusiritusi per keliasdešimt vietų.

Tiesa, žvelgiant į 2023 m. pirmojo ketvirčio prekybos su Kinija duomenis, matyti didelis krytis, ypač eksporte. Vokietijos užsienio prekybos su Kinija apimtis (eksporto ir importo vertė) minimu laikotarpiu, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 10,5 proc. iki 64,7 mlrd. eurų. Pagal eksporto rodiklius Kinija užėmė 4 vietą tarp svarbiausių Vokietijos prekybos partnerių. Eksportas į šią šalį 2023 m. sausio-kovo mėn. sudarė 24,1 mlrd. eurų (-12,0 proc., palyginti su 2022 m. sausio-kovo mėn.), o pagal importą Kinija užėmė 1 vietą. Iš viso iš Kinijos į Vokietiją importuota prekių už 40,6 mlrd. eurų, t. y. 9,7 proc. mažiau nei tą patį praėjusių metų ketvirtį.

Nemokamos išeities nėra

Prie strategijos ruošimo ranką pridėjęs Kinijos ekspertas iš Europoje didžiausio Kinijos tyrimų instituto MERICS Bernhardas Bartschas visuomeniniam transliuotojui ZDF komentuodamas strategiją pastebėjo, kad jos įgyvendinimas iš pradžių kainuos brangiai, tą pajaus ir vartotojai, tačiau ilgainiui tai pasiteisins kaip teisingas kelias: „Rizikos mažinimas nėra pigi strategija. Tačiau iš susidariusios geopolitinės padėties nėra nemokamos išeities.“

Pasak jo, bendrovės, tokios kaip automobilių gamintojai, susiduria jau dabar su eksporto rinkos dalies Kinijoje netekimu, tad turi aktyviau ieškoti naujų rinkų, susitaikyti su mintimi, kad tam tikros augimo ir pelningumo fazės Kinijoje baigiasi. Pavyzdžiui, variklinių transporto priemonių eksportas pirmą šių metų ketvirtį susitraukė net 23,9 proc. Tuo tarpu elektromobilių importas iš Kinijos ūgtelėjo iki 28,2 proc. nuo 7,8 proc. pernai. Visgi statistika kalba už save - vien automobilių gamintojas „Volkswagen“ Kinijoje parduoda apie trečdalį savo automobilių, apie trečdalį apyvartos Kinijoje pasiekia ir puslaidininkių gamintoja „Infineon“, o Hamburgo oro uoste apie 50 proc. krovinių kursuoja iš Kinijos ir į ją, po ilgų debatų dėl strateginio objekto saugumo leista Kinijos valstybiniam investuotojui „Cosco“ įsigyti beveik 25 proc. Hamburgo uosto terminalo.

Žvelgiant į importo rodiklius akivaizdžios kitos priklausomybės, ypač šiose srityse: 91,8 proc. retųjų žemių metalų, 86 proc. nešiojamųjų kompiuterių, 67,8 proc. išmaniųjų telefonų 2023 m. pirmą ketvirtį Vokietijoje buvo importuota iš Kinijos.

Išsivysčiusios priklausomybės nuo importo parodė, kaip stipriai pažeidžiamos yra tam tikros sritys – kaip antai koronos pandemijos metu kilęs veido kaukių stygius, vaistų komponentų, reikalingų antibiotikų gamybai, deficitas ir kt. „Dabar absoliuti dauguma retųjų žemės metalų yra gaunama iš Kinijos, metas ieškoti kitų kelių. Tai brangu, bet dar daugiau kainuos nieko nedarymas, - pastebi jis ir paaiškina kodėl Kinijos monopolis taip ilgai buvo toleruojamas. – Ne todėl, kad retųjų žemės metalų kitur negalima išgauti, o todėl, kad išgavimas yra nepaprastai taršus. Mes buvome patenkinti, kad Kinija tai darė pigiai ir perėmė aplinkosauginę naštą. Galima vykdyti gavybą ir laikantis aukštų aplinkosauginių standartų, tačiau tai brangu.“

Kinija jau seniai praktikuoja

Iš karto po strategijos paviešinimo ketvirtadienį Kinijos ambasada sureagavo kritiškai: „Priverstinis rizikos mažinimas, grindžiamas ideologiniais prietarais ir konkurencine baime, duoda tik priešingą rezultatą ir dirbtinai didina riziką.“

Tarptautinio analitinio centro – Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) Azijos skyriaus vadovė Janka Oertel pastebi, kad seniai laukta Vokietijos strategija gana stiprus, bet gerokai pavėluotas priešnuodis. „Kinijos vyriausybė labai aiškiai reikalauja didinti kitų šalių priklausomybę nuo Kinijos ir mažinti savo priklausomybę. To siekiama visomis priemonėmis, aiškiomis ir mažiau aiškiomis. Vokietija ir Europa turi tam pasiruošti. Kinija jau seniai praktikuoja rizikos mažinimą ir netgi skatina atsiejimą. Matome ir to rezultatus - Vokietijos eksporto apimtys su Kinija yra mažesnės nei importo. Mūsų priklausomybės nuo Kinijos išaugo, o Kinijos sumažėjo“, – ZDF naujienų laidoje kalbėjo politologė sinologė J. Oertel.

Visgi ne visos geros kortos yra tik kinų rankose. Kinija yra suinteresuota prekyba su Europa, bet norėtų diktuoti sąlygas. Tiesa, naujausi ekonomikos rodikliai nėra jai itin palankūs – pirmadienį paskelbta, kad Kinijos ekonomikos augimas gerokai sulėtėjo. Šalies antrojo ketvirčio duomenys rodo, kad ekonomikos padėtis yra sudėtinga. Vokietijos verslo naujienų portalas „Handelsblatt“ atkreipia dėmesį, kad vangus eksportas, sunkumų patirianti nekilnojamojo turto rinka, rekordinis jaunimo nedarbas – Kinijos ekonomikos atsigavimas po koronos krizės antrąjį ketvirtį dėl daugybės problemų prarado didelį pagreitį. Bendrasis vidaus produktas balandžio-birželio mėn., palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išaugo tik 0,8 proc. Tai akivaizdžiai atsiliko nuo pirmojo ketvirčio rezultato – 2,2 proc.

Taivano ir Rusijos klausimu bando įtikti visiems

Strategijos galutinį variantą ir juodraščius galintys palyginti Vokietijos žurnalistai ir ekspertai atkreipė dėmesį, kad dėl strategijos valdančiojoje koalicijoje kilo dideli nesutarimai. Kalbama, kad socialdemokratas kancleris Olafas Scholzas apgludino aštrius strategijos kampus. Valdančiosios koalicijos žaliųjų „Die Grünen“ deleguota užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock norėjo griežčiau pasisakyti žmogaus teisių klausimu, tačiau šįsyk pasiekė bent jau tai, kad strategijoje būtų kalbama apie Taivaną.

„Dar niekada anksčiau Vokietija savo vyriausybės dokumente nebuvo taip plačiai pasisakiusi dėl Taivano. Demokratinė salų valstybė, kuriai Kinijos Liaudies Respublika vis dažniau grasina aneksija, paminėta 13 kartų. Birželį paskelbtoje nacionalinio saugumo strategijoje Taivanas iš viso nebuvo paminėtas, dėl ko buvo sulaukta kritikos iš Azijos ekspertų“, – pastebi leidinys „Tagesspiegel“.

Mokslininkė A. Stanzel visgi atkreipia dėmesį, kad Kinija gali lengviau atsikvėpti, nes ši strategija nerodo esminių permainų „Vienos Kinijos“ politikos klausimu. Vokietijos partneriams ES ir JAV bandoma taip pat įtikti, paminint Taivano svarbą ir grėsmes dėl Kinijos santykių su Rusija. „Taigi, kiekvienas ras ką nors sau“, – įvertino A. Stanzel.

Opozicija, kaip įprasta, turi priekaištų valdantiesiems. Interviu laikraščiui „Tagesspiegel“ krikščionių demokratų CDU frakcijos Bundestage narys Norbertas Röttgenas išliejo skepsį: „Tai nėra strategija. Nerandu jokių atsakymų į didžiuosius Vokietijai kylančius klausimus: Kaip konkrečiai pasiruošti galimybei, kad Kinija užpuls Taivaną? Ką darome, kad sumažintume savo ekonominę priklausomybę? Vokietijos vyriausybė turi daugybę užkeikimų apie rizikos mažinimą, bet jokio konkretaus plano.“