ECB pakėlė palūkanų normas į istorines aukštumas: kas laukia lietuvių?

Valdančioji taryba pakėlė palūkanas atsižvelgusi į atnaujintą infliacijos perspektyvos vertinimą, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Baiminamasi, kad infliacija euro zonoje bus pernelyg didelė. Tačiau tai, bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, Lietuvai didelės įtakos neturės.

Stengiamasi grįžti prie 2 procentų

Pasak ekonomistės, kai infliacija yra aukštesnio lygio, nei to norėtų Europos Centrinis Bankas, jis yra priverstas sugriežtinti savo taikomus geopolitikos instrumentus. O šiuo atveju ir palūkanų normas.

„Iš tiesų Europos Centrinis Bankas, kaip pinigų politikos pagrindinis formuotojas euro zonoje, turi vieną pamatinį savo veiklos tikslą – palaikyti kainų stabilumą. Kadangi pradėjo rimtai kilti kainos, Europos Centrinis Bankas imasi jau dešimtą kartą tų ekonomikos plėtrą ribojančių sprendimų. Vadinasi, kelia palūkanų normą“, – situaciją komentavo I. Genytė-Pikčienė.

Taip darydamas jis stengiasi infliaciją grąžinti prie 2 procentų lygio. Nors jau yra jaučiama švelnėjimo požymių, vis dar tebejaučiamas stiprus bazinis kainų spaudimas.

Kas laukia Lietuvos gyventojų?

Anot I. Genytės-Pikčienės, toks palūkanų normų kėlimas privers vartotojus keisti savo įpročius.

„Iš principo tai labai stipriai kontrastuoja dabartinę situaciją su visai neseniai stebėta didžiųjų palūkanų normų aplinka, perteklinio likvidumo ir neigiamo likvidumo aplinka, prie kurios ekonomikos dalyviai pastarąjį dešimtmetį buvo pripratę.

Ir pernai, kai palūkanų normos pradėtos didinti, niekas nesitikėjo, kad jos pasieks tokį aukštą lygį ir tai bus padaryta per tokį gana trumpą laiką. Iš tikrųjų tas pokytis yra labai aštrus ir atitinkamai keičia įmonių ir gyventojų elgseną“, – aiškino ekonomistė.

Tačiau kalbant apie Lietuvą, pasak I. Genytės-Pikčienės, reikėtų akcentuoti, kad palūkanos svertai mūsų ekonomiką veikia užtektinai ribotai. Visų pirma dėl to, kad įsiskolinimo lygiai, palyginti su Vakarų Europos valstybėmis, yra labai žemi.

„Lietuvos įsiskolinimas yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Kalbant apie būsto kreditus, tik apie 17 proc. visų gyventojų turi būsto kreditus. Tai yra nedidelė dalis“, – teigė pašnekovė.

Infliacija išsikvepia

Vis tik, pasak jos, ECB dabar jau tikisi infliacijos pamažėjimo. „Ta infliacija yra gerokai sumažėjusi, palyginti su praėjusiais metais. Infliacija išsikvepia. Ji pernai buvo pasiekusi labai aukštą lygį tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje, vidutiniškai, bet dabar yra jau stabili ir infliacijos pagreitis mažėja“, – pasakojo I. Genytė-Pikčienė.

Metinis infliacijos tempas taip pat yra susitraukęs – euro zonoje iki 5-ių kolektyvių procentų, nors anksčiau ši yra buvusi dviženklė ir siekusi 10 proc.

„Situacija šiandien išties yra gerokai geresnė, tos infliacijos metinis pokytis yra sumažėjęs. Nėra pasiekęs to Centrinio Banko siekiamo lygio. Tai tas ir, matyt, skatina Europos Centrinį Banką didinti palūkanų normas“, – aiškino pašnekovė.

Ar tai paskutinis palūkanų normų kėlimas?

Kadangi kainos sparčiai mažėja, kyla klausimas, gal tai paskutinis ECB palūkanų normų pakėlimas.

„Na, matyt, patys Europos Centrinio Banko tarybos nariai negali atsakyti į šitą klausimą, paskutinis ar ne paskutinis kėlimas, nes jie priiminėja sprendimus priklausomai nuo makroekonominių aplinkybių ir tos pačios infliacijos“, – pasakojo I. Genytė-Pikčienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad išlieka labai didelis ekonominis neapibrėžtumas. Neaišku ir iškastinio kuro, naftos, dujų rinkos tolesnės tendencijos. Be to, neaišku ir tai, ką atneš ateinanti žiema – kokia šalta ji bus ir kiek dujų atsargų pareikalaus.

„Ir čia yra dar daug veiksnių, kurie įneša tos nežinios. Tad sakyti, kad jau palūkanų normos pasiekė ribą ir daugiau nebekils, tikrai negalima“, – vertinimą pateikė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė.

Vis dėlto, jos nuomone, erdvės labai ženkliai kelti palūkanų normą tikrai nebeliko.

„ECB jau yra priartėjęs prie to piko. Ir galima sakyti, kad išsisėmęs iš savęs, nes kredito kreditavimo srautai siautėja, o ekonomika yra sujudėjusi valstybėse.

Tai irgi yra stiprūs signalai, kuriuos Europos Centrinis Bankas įskaičiuoja, vertina ir stengiasi neužgniaužti ekonomikos vystymosi. Kitaip tai gali virsti dar didesne problema. Be to, kol kas aukštesnės ekonomikos reakcija nėra jautri“, – pridūrė ji.