Dėl žaibiškai kylančių kainų statybų sektorių ištiko šokas, stoja suplanuoti projektai

Lietuvos statybų sektorių skandina ne tik į rekordines aukštumas pakilusios statybų medžiagų kainos, bet ir tai, kad kainos auga rekordiniu greičiu.

Užsakovams pateikta statybų sąmata po 14 dienų jau neatitinka rinkos kainų. Tai verčia rangovus sutartyse su užsakovais indeksuoti kainas, privačius investuotojus – iš naujo derėtis su bankais.

Viešajame sektoriuje daugelis projektų gali apskritai sustoti, nes dabartinė nelanksti sistema nesuteikia galimybės sutarties šalims operatyviai reaguoti į kainų augimą.

Šiuo metu statybininkai pasakoja tokį anekdotą: „Statybų įmonės vadovas giriasi: esu sėkmingas verslininkas, nes pralošiau keletą viešųjų pirkimų konkursų, išsigelbėjau nuo nuostolių.“

„Tai toks statybos rinkų dalyvių juodas humoras, bet tai yra teisybė. Dalis konkursus laimėjusių rangovų iš tikrųjų tuo nesidžiaugia, nes mato, kad patirs didžiulių nuostolių“, – Alfa.lt sakė Lietuvos statybų asociacijos (LSA)  prezidentas Dalius Gedvilas.       

Maksimalus terminas – 30 dienų

Praėjusią savaitę viena sostinės daugiabučių namų savininkų bendrija, planuojanti remontuoti  pastato balkonus, iš rangovo gavo tokio turinio laišką: „Neplanuotai kilo medžiagų kainos (hidroizoliacijos apie 25 proc., skardų – 100 proc.). Buvusi sąmata nebeatitinka esamų rinkoje kainų, dėl to esame priversti koreguoti anksčiau pateiktą sąmatą. Rinka šiuo metu nėra pastovi ir medžiagų kainos labai kyla, dėl to pasiūlymą fiksuojame tik iki liepos vidurio.“

Alfa.lt duomenimis, šiuo metu rangovų užsakovams teikiami pasiūlymai dėl sparčiai kylančių statybos medžiagų kainų galioja ne ilgiau kaip mėnesį.     

D. Gedvilas portalui patvirtino, kad panašūs kaip minėtai bendrijai rangovų pasiaiškinimai rinkoje šiuo metu jau nieko nestebina. „Iš tikrųjų, ką pasakėte, yra teisybė. Kainos labai nestabiliai laikosi. Užfiksuoti jas ilgesniam laikotarpiui praktiškai neįmanoma. 30 dienų turbūt yra maksimalus terminas. Kai kurios pozicijos net 30 dienų neišsilaiko. Tiekėjas jau po 14 dienų nebesutinka tiekti už pasiūlytą kainą. Reikia formuluoti atskirą užklausą tiekėjui, kad pateiktų naujas kainas“, – pasakojo D. Gedvilas.

Tiekėjas jau po 14 dienų nebesutinka tiekti už pasiūlytą kainą.

Didžiulis nestabilumas statybų sektoriuje šiuo metu neleidžia aiškiau prognozuoti ne tik statybų kainų, bet ir medžiagų pristatymo terminų.

„Tiekėjai atsisako bet kokių sankcijų dėl ne laiku pateiktų žaliavų ar medžiagų. Jie nesutinka, kad sutartimi jiems būtų taikomos sankcijos, reikalauja didesnio avansinio apmokėjimo už žaliavas ir medžiagas. Rangovai yra atsidūrę tikrai nepavydėtinoje situacijoje – rinkoje yra visiškas neapibrėžtumas“, – tvirtino D. Gedvilas.

Tiekėjai atsisako bet kokių sankcijų dėl ne laiku pateiktų žaliavų ar medžiagų.

Rizikingi viešieji pirkimai   

Privatūs investuotojai, pasak LSA prezidento, bando įvertinti, kiek galėtų kainuoti jau suderėtų ir patvirtintų projektų statyba šiandienos kainomis. Mat prieš pusmetį nustatyta kaina dabar yra mažiausiai apie 23 proc. didesnė.  

„Investuotojai, kurie naudojasi bankų paskolomis, supranta: jeigu nepradėta statyba, už suplanuotą kainą jau nepastatys, todėl reikia prašyti didesnės paskolos“, – sakė D. Gedvilas.

REKLAMA

Viešųjų pirkimų procese situacija dar sudėtingesnė – teikdami pasiūlymus viešajam sektoriui rangovai smarkiai rizikuoja.

Šiuo metu LSA bando derėtis dėl galimų sprendimų viešojo sektoriaus statybų projektuose. Į procesą yra įsitraukusios Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Finansų ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnyba, Seimo komitetai.

LSA siūlo, kad kiekvieno mėnesio pirmą dieną būtų fiksuojamos statybos medžiagų kainos, o viešųjų pirkimų sutartyse būtų numatytas jų indeksavimas.

„Tai daro skandinavai, tai daro lenkai. Tai turime daryti ir mes. Kitu atveju dalis objektų liks nepastatyta. Rangovai negalės atlikti darbų pagal viešųjų pirkimų sutartis, nes kainos yra išaugusios. Statybų sektorių ištiks visiška krizė“, – prognozavo D. Gedvilas.

Pasak jo, viešųjų pirkimų procese reikėtų leisti keisti kainas iki 15 proc., o Finansų ministerijai – numatyti rezervą biudžete kainų augimui kompensuoti. Jeigu tokio rezervo nebus, perkančiosios organizacijos neturės išteklių apmokėti rangovui.

„Yra projektai, kurie finansuojami iš ES paramos, jie taip pat yra labai keblioje situacijoje. Jeigu nebus įgyvendinami, valstybei reikės grąžinti nepanaudotas ES struktūrinių fondų lėšas. Kviečiame politikus kuo greičiau apsispręsti, nes metų pabaigoje bus per vėlu“, – sakė D. Gedvilas.

Rekordinis kainų augimas 

Spartų statybų kainų augimą lemia keli veiksniai. Po pandemijos sąstingio Kinijos ir JAV rinkos šoko į viršų. Kinai žaliavų biržoje supirko apie 40 proc. konstrukcinio statybinio plieno. Dėl to staiga pakilo metalų kainos.

Medienos žaliavos pabrango, nes jas pradėjo aktyviai supirkinėti amerikiečiai. Paskui buvo plastiko, šiltinimo ir kitų medžiagų kainų augimas.

Didžiulę įtaką statybos kainų augimui turėjo ir naftos kainų bei logistikos paslaugų spartus brangimas.

„Iš Azijos atsivežti elektrotechninių prekių, instaliacinių medžiagų konteinerį gali kainuoti apie 10 tūkst. JAV dolerių, kai anksčiau kainavo iki 1,5 tūkst. Visa tai lemia, kad statybos medžiagos nerealiai pabrango. Statybų sektorių ištiko šokas, nes niekas nesitikėjo tokio augimo“, – prisipažino D. Gedvilas.

Iš Azijos atsivežti elektrotechninių prekių, instaliacinių medžiagų konteinerį gali kainuoti apie 10 tūkst. JAV dolerių, kai anksčiau kainavo iki 1,5 tūkstančio.

LSA duomenimis, metalai pabrango daugiau kaip 110 proc., elektrotechnika, instaliavimo medžiagos – daugiau kaip 100 proc., šiltinimo medžiagos – daugiau kaip 40 proc., mediena – 20 proc., o kai kurie medienos gaminiai (drožlių plokštės, fanera) – 100 proc., plastikiniai vamzdžiai – beveik 100 proc., mastika, bitumas, stiklas – 20 proc.

„Nuo liepos mėnesio Lietuvoje augančios dujų ir elektros kainos, be abejonės, statybų medžiagų pramonę vers dar kelti kainas. Nemažai statybinių medžiagų gamintojų naudoja daug dujų ir elektros, todėl jau dabar aišku, kad brangs asfaltas, polimerinės medžiagos. Ateitis labai miglota, aišku tik tai, kad šis nestabilumas tikrai išsilaikys iki metų pabaigos“, – prognozavo D. Gedvilas.