Dėl nesutarimų su Kinija veiklą stabdo pirmosios Lietuvos įmonės: valdžios sprendimus palygino su A. Lukašenkos veiksmais

Duris užvers mažiausiai dvi įmonės

„Verslai dėl eksporto netekimo jau susitaikė. Nieko nepadarysime. Manau, kad kol bus ši Vyriausybė, kinai su mumis nebendraus“, – sakė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Sigitas Besagirskas. Sauliaus VENCKAUS nuotr.

„Kroviniai užlaikomi, jie nėra laiku išsiunčiami, sąskaitos yra neapmokamos, klientai neatsiliepia, tai sukelia nepatogumų. Ištuštėja mūsų sandėliai, cechai stovi, darbuotojai nėra apkrauti, vadinasi, nėra iš ko mokėti atlyginimų“, – kalbėjo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius.

Žvelgdamas į tai, kas vyksta su Kinija, pozityvo neranda ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius: „Atvirai pasakysiu – nieko gero.“

Jo žiniomis, dėl esamos situacijos su Kinija vėliausiai nuo vasario 1 d. dvi Lietuvos gamyklos stabdys gamybą ir leis žmones į prastovas.

„Žaliavų tiekimas yra nutrūkęs, įmonės išleido pinigus Kinijos produkcijai, kurios negauna jau tris keturis mėnesius. Negauna jos ir finansavimo, kad galėtų tęsti veiklą“, – portalui lrytas.lt papasakojo V. Janulevičius.

Nėra kuo pakeisti Kinijoje gaminamų detalių

Pasak S. Besagirsko, verslai bando tvarkyti situaciją patys ir importuoti iš Kinijos komponentus per trečiąsias šalis, kaip Estiją ar Lenkiją. Tačiau ir šiuos žaidimus kinai greitai suprato.

Paties S. Besagirsko įmonė nusprendė detales importuoti per Estiją, tačiau kinai estams jau pareiškė žinantys, kur keliauja galutinė produkcija ir pagrasino daugiau jos nebetiekti.

„Atsekti grandines yra labai lengva, o patys verslai su Kinija nesusitars. Jei Kinijos politikai neleis įmonėms tiekti komponentų Lietuvai, tai kinų kompanijos ir negalės to daryti.

Tada lietuviams reikės kažkaip apeiti šią situaciją, pirkti per trečiąsias šalis arba pigius kiniškus komponentus keisti brangiais nekiniškais.

Jeigu tai yra neįmanoma arba per brangu, verslas taps nerentabilus, tada liks tik trauktis į kitas šalis“, – portalui lrytas.lt aiškino pašnekovas.

V. Janulevičiaus teigimu, planas pirkti prekes per tarpininkus gali išdegti tik mėnesį ar ilgiausiai pusmetį, galų gale, įmones vis tiek teks registruoti kitose šalyse, nes Kinija į viską žvelgia itin rimtai.

Reikia ieškoti naujų rinkų, tačiau alternatyvios reikiamos detalės kitose valstybėse kainuoja apie 15–20 proc. brangiau, o pradėjus dirbti su naujais tiekėjais lietuviškoms įmonėms tektų už viską mokėti avansu, nes Lietuva, kaip pirkėja, jiems dar būtų nepažįstama.

„Bet nėra iš ko mokėti“, – nukirto LKP prezidentas, paminėdamas, kad kai kurių detalių alternatyvų visai nėra, pavyzdžiui, puslaidininkių.

Kad ne visas detales galima rasti užsienio šalyse sakė ir S. Besagirskas: „Tai ne tik dėl didesnės kainos, bet ir apskritai dėl to, kad rinkoje jų nėra.

Kalbant apie pigesnius komponentus, niekas, apart Kinijos, jų negamina arba gamina nekokybiškus.

Bandėme kalbėti su ukrainiečiais, jie atsiuntė detalių pavyzdžius, bet jos netinkamos. Išoriškai jos atrodo tokios pačios, bet pamatavus matomos paklaidos po pusę milimetro.

Tokių detalių negalima dėti į galutinį gaminį, kitaip klientas kitąkart iš mūsų nebepirks.“

Nesitikėjo tokios Kinijos reakcijos

R. Varkulevičius. Sauliaus VENCKAUS nuotr.

Nors valdžios veiksmai Kinijos atžvilgiu buvo matomi netrumpą laiką, atrodo, kad verslai sujudo ir ėmė piktintis tik visai neseniai. Tačiau, kaip sakė R. Varkulevičius, anksčiau visa tai tiesiog neatrodė taip rimta.

Tą patvirtino ir S. Besagirskas. Anot jo, apskritai informacijos buvo gana mažai, o pasitraukimas iš „17+1“ formato buvo tik simbolis.

„Kadaise, kai formatas dar buvo tik „16+1“, aš su buvusiu premjeru Algirdu Butkevičiumi lankiausi Kinijoje, ten susitikome su Kinijos valdžia. Tai yra tik draugystės parodymas, tai politinė šampano išgėrimo akcija.  Vieni kitiems pasako labai daug gražių žodžių ir viskas baigiasi. Tad verslai labai nesureikšmino išėjimo iš šio formato“, – pasakojo jis.

Kaip sakė S. Besagirskas, ir ruošimasis atidaryti atstovybę iš pradžių nekėlė daug grėsmės, nes visi manė, jog ji bus pavadinta taip, kaip ir visose šalyse įprasta, Taipėjaus, o ne Taivaniečių vardu.

„Mes galvojome, kad ši valdžia yra protinga, todėl iš anksto ir problemų nenumatėme“, – sakė jis, aiškindamas, kodėl po atstovybės atidarymo verslai taip ėmė piktintis.

Tačiau V. Janulevičius sakė, kad nereikia kaltinti tik valdžios. Anot jo, niekas nesitikėjo ir tokio griežto Kinijos atsako: „Kad kinai stabdys apmokėtų prekių eksportą, nenumanėme. Kinų reakcija buvo stipri, tikrai nesitikėjome, kad prieisime iki tokio lygio.“

„Jau Aliaksandro Lukašenkos kvapas skverbiasi į Lietuvą“

Nors Lietuvos valdžia dabar apie padėtį su Kinija kalba nemažai, anot R. Varkulevičiaus, to negana. Norėtųsi, kad ji darytų daugiau – skambintų ir kviestų daugiau stambių užsienio investuotojų, vykdytų susitikimus. Pasyvumą jis mato ir kitose įstaigose.

„Labai dažnai politika atsilieka nuo ekonomikos. Verslas veikia, bet matomas kitų institucijų lėtumas. Įmonės sprendimus priima greitai, bet sertifikavimas, leidimų išdavimas vyksta lėtai. 

Konteineriai su prekėmis iš Kinijos ne tik Kinijoje ilgai užsistovi, bet ir mūsų muitinėse ilgai laikomi. Tokių atvejų tik keli, bet čia yra netvarka. Ne tik kinai mus spaudžia, bet ir savi“, – portalui lrytas.lt sakė R. Varkulevičius.

R. Varkulevičius pabrėžė, kad pasigendama veiksmų ir iš kitų šalių: „Juk esame pasirašę Europos Sąjungos (ES) sutartį. Tad, mieli ponai, būkite malonūs ir išsakykite savo poziciją. 

Dažnai girdime, kad Europos Komisijai (EK) trūksta įrodymų. Kokių dar įrodymų? Tūkstantis konteinerių stovi. Ar čia per mažai įrodymų?

Vien piktinimosi iš Europos Parlamento narių neužtenka. Piktintis galima ir atstojus namų balkone. Reikia skambinti, aiškintis, kokie sunkumai Lietuvai susidaro.“

Vidmantas Janulevičius. Irmanto SIDAREVIČIAUS nuotr.

Pasak V. Janulevičiaus, valdžios numatyti pinigai – 6 mln. eurų, skirti nukentėjusiam verslui, ir 130 mln. eurų lengvatinių paskolų apyvartai – per maži.

„Reikėtų bent 300 mln. eurų apyvartinių lėšų. Bet iš pradžių tegu jie bent paleidžia tuos pinigus, kuriuos suplanavo, o ne kalba, kad jų yra ar nėra.

Kol kas jokios paramos nėra, yra tik kalbos. Net nėra aprašų, kaip ta parama pasinaudoti. Jei pinigus paleistų dabar, jie atkeliautų tik po mėnesio ar dviejų. Tai ir yra didžiausia problema“, – patikino jis.

S. Besagirską piktina ir tai, kad valdžia su verslais apie tokius reikšmingus sprendimus dėl Kinijos nesikalba ir nesitaria.

„Buvo pasakyta, kad reikėjo skaityti Vyriausybės programą.

Bet juk Vyriausybės programa yra didelė ir mes juk įpratę, kad įprastai vyriausybės nesilaiko savo programos arba jos laikosi tik formaliai, todėl į planus dėl Kinijos niekas rimtai nežiūrėjo“, – patikino jis.

Dėl konflikto su Kinija sustojo reikiamų detalių tiekimas, todėl jau dvi Lietuvos gamybos įmonės greitu metu planuoja stabdyti veiklą.

A.Čepulinskaitės nuotr.

Be to, kaip jis sakė, jei ir buvo tartasi, tai tik su atitinkamomis įstaigomis: „Įmonės šnekasi, kad yra labiau tariamasi su tais verslais arba tų asociacijų vadovais, kurie gyvena iš biudžetinių pinigų, viešųjų pirkimų, o ne iš rinkos ar eksporto. Jau pastebėta, kad tariamasi tik su tais, kurie pritars, o ne tais, kurie išsakys savo nuomonę.“

Anot jo, dėl tokios situacijos verslai nebegali greitai sureaguoti, parašyti laiškų ar kreipimųsi į ministerijas.

„Turi vykti diskusijos, negali sprendimai būtų priimami po stalu.

Dabar ne tarybiniai laikai, kad partija ką nors nusprendė, po savaitės visi tai sužinojo ir turi vykdyti. Juk mūsų šalis demokratinė, sprendimai turi būti iš anksto aptariami su verslu ir kitomis grupėmis.

Dabar iš valdžioje esančių liberalų liko tik pavadinimas.

Šie politikai pagal veiksmus yra dar konservatyvesni už konservatorius. Galbūt kitose srityse bandoma ką nors labiau liberalizuoti, bet versle matoma tik didesnė priespauda.

Liberalizmu nebekvepia, jau Aliaksandro Lukašenkos kvapas skverbiasi į Lietuvą, o to mes visai nenorime“, – griežtai pareiškė S. Besagirskas.

R. Varkulevičius taip pat pareiškė, kad dažniau verslai yra tik informacijos priėmėjai ir turi elgtis taip, kaip buvo valdžios nutarta. Prieš priimant sprendimus retai kada tariamasi su įmonėmis, kaip tam tikri žingsniai paveiks jų veiklą.

„Tai šiuolaikinės valstybės valdymo bėda ir ji yra ne tik Lietuvoje.

Su verslu nėra deramai tariamasi ir tai trunka jau apie 15 metų“, – paminėjo R. Varkulevičius.