Davose dominuos karo, klimato ir deglobalizacijos temos

Pasaulio ekonomikos forumas Šveicarijos Alpėse jau pusę amžiaus suburia globalizaciją liaupsinančius vadovus ir politikos formuotojus, tačiau dabar šis procesas vertinamas kitaip, nes visame pasaulyje ryškėja naujos lūžių linijos. COVID-19 pandemija, didėjantis JAV ir Kinijos priešiškumas bei Rusijos invazija į Ukrainą paskatino kai kuriuos politikus ir ekspertus net spėlioti apie „globalizacijos eros", iš esmės prasidėjusios dešimtmetį po pirmojo Davoso susitikimo 1971 m., „pabaigą“.

Kitą pirmadienį prasidėsiančio šių metų susitikimo sniego stokojančiose Alpėse darbotvarkė atspindi niūrią realybę. "Nėra jokių abejonių, kad mūsų 53-asis metinis susitikimas Davose vyks sudėtingiausiomis per pastaruosius dešimtmečius geopolitinėmis ir geoekonominėmis aplinkybėmis. Ant kortos pastatyta labai daug", - sakė susitikimui pirmininkausiantis buvęs Norvegijos užsienio reikalų ministras Borge Brende.

Tarp forume dalyvausiančių asmenų yra Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, taip pat beveik 400 vyriausybių ministrų ir politikos formuotojų, 600 generalinių direktorių ir daugybė įžymybių, įskaitant aktorių Idrisą Elbą.

Trečiadienį tiesioginiu vaizdo ryšiu kalbės Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.  

Per kitas sesijas bus kalbama apie tai, ar išgyvename „deglobalizaciją ar reglobalizaciją“, apie įtampų prekybos srityje poveikį ir tiekimo grandinių sutrikimus, gyvenimo išlaidų krizę ir šiltėjantį planetos klimatą.

Antrą kartą iš eilės forume nedalyvaus Rusija. Tai rodo esminį pasikeitimą nuo 2021 m., kai prezidentas Vladimiras Putinas vaizdo ryšiu kreipėsi į delegatus, o 2009 m. dalyvavo asmeniškai.

Kinija dar nepranešė, ar atsiųs savo delegatus.

Pasak konsultacijų įmonės „Bain & Company“ ekonomistės Karen Harris, viltys, jog „grįšime į ankstesnį normalų globalizuotą pasaulį išblėso“. „Manau, dabar pripažįstama, jog ši era baigiasi“, - sakė ji.

Ukrainos lobizmas

Per penkias dienas truksiantį susitikimą dominuos karas Ukrainoje ir vis didėjantys jo padariniai pasaulinei energetikos ir gynybos politikai.

Trečiadienį iš tribūnos kalbės NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

Didelę Ukrainos delegaciją sudaro keli šios šalies ministrai, kariniai lyderiai ir kariai, jie sieks didesnės Vakarų ginklų ir finansinės paramos.

"Didžiausias absurdas"

Kaip ir kiekvienais metais, didžioji dalis svarbiausios veiklos Davose vyks už uždarų durų penkių žvaigždučių viešbučiuose, kur generaliniai direktoriai ir investuotojai pasinaudos galimybe akis į akį sudaryti sandorius ir užmegzti ryšius.

Susitikimo kritikai mano, kad atviros sesijos, per kurias sprendžiami pasauliniai reikalai, yra tik vitrina užkulisiuose vykstančių verslo susitikimų. „Per keturias dienas privačiuose apartamentuose jie gali sudaryti daugiau verslo sandorių nei kelis mėnesius skraidydami po visą pasaulį“, – sakė Peteris S. Goodmanas, neseniai išleistos knygos „Davosas: kaip milijardieriai prarijo pasaulį“ autorius.

Jo teigimu, svarbiausias Davoso indėlis būtų skatinti pasaulinę mokesčių reformą, kad būtų sumažinta ekonominė nelygybė. „Pati mintis, kad šie žmonės, didžiausi status quo naudos gavėjai, pasirengę gerinti savo pasaulio būklę, atrodo kaip didžiausias absurdas“, – sakė jis.