Darbostogos: kaip atrasti balansą tarp laisvalaikio ir darbo laiko?

Kaip darbostogų metu rasti balansą tarp darbo valandų ir laisvo laiko? Kaip suderinti visas veiklas su vaikų priežiūros klausimu? Kiek laiko gyventi tokiu režimu ir kokius „namų darbus“ vertėtų atlikti prieš išvykstant?

Nauda tiek darbuotojui, tiek darbdaviui

Šiuolaikinis gyvenimo tempas bei kasdienė rutina anksčiau ar vėliau ima daryti įtaką mūsų motyvacijai, tad kas tam tikrą laiką būtina pakeisti savo įprastinę aplinką. Puikia priemone tam gali tapti darbostogos. Pasak psichologės ir verslo konsultantės Lauros Rimkutės, toks režimas itin aktualus tiems, kurie yra pervargę ir jaučiasi praradę balansą.

„Tai yra šių laikų aktualija – vis daugiau žmonių gyvenime stokoja balanso, daugybė jų yra ant perdegimo ribos. Vienas iš būdų, kaip tą balansą vėl sugrąžinti į savo gyvenimą, yra išvažiuoti į darbostogas ir padirbėti šiek tiek kitokia forma“,  –  tvirtina L. Rimkutė.

Specialistė teigia, kad darbdaviai turėtų sudaryti savo darbuotojams sąlygas išvykti darbostogauti bei priduria, kad jos naudingos ne tik darbuotojui, bet ir pačiam darbdaviui.

„Darbdaviui tai irgi duoda privalumų, nes pailsėjęs, balansą išlaikantis darbuotojas yra efektyvesnis, turi daugiau motyvacijos dirbti, jis labiau myli savo kompaniją, labiau ją vertina, yra jai lojalesnis. Laimingas darbuotojas – geras darbuotojas, todėl iš darbostogų laimi abi pusės“, – sako verslo konsultantė.

Per trumpesnį laiką padaromas toks pat kiekis darbų

Neretai darbdaviai įsivaizduoja, kad išleidus darbuotoją padirbėti nuotoliniu būdu, smarkiai kris jo produktyvumo lygis, tačiau L. Rimkutė tvirtina, kad dėl to nerimauti tikrai nereikėtų. Pasak jos, įvyksta atvirkštinė situacija – dirbdami tokiu režimu, tai darome gerokai produktyviau.

„Kiekviena organizacija pasirenka, kokį valandų skaičių dirbs darbostogų metu, bet dažniausia taisyklė yra ta, kad paprastai planuojamos šiek tiek trumpesnės darbo valandos, kad liktų daugiau laiko pramogoms, laisvalaikiui ir mėgavimuisi aplinka

. Kadangi žmonės turi galimybę atsipalaiduoti, jie dažnai labai smarkiai mobilizuojasi ir per tą trumpesnį laiką dirba daug efektyviau. Jų dėmesys būna mažiau išblaškytas ir jie per tą laiką padaro tuos pačius darbus, kuriuos atlikdavo per visą darbo dieną. Dirbant trumpesnį darbo laiką, nereiškia, kad mažiau padarysime

. Nes iš tos laimės, kad turime tiek privalumų – susiimame ir dirbame gerokai produktyviau.

Todėl darbdaviui neturėtų kilti didelių nuogąstavimų, kad jeigu darbuotojas išvyks į darbostogas, bus nepadaromi darbai arba labai kris jo produktyvumas. Atvirkščiai – jis kyla“, – pasakoja specialistė.

Trukmė labai skiriasi

Pirmą kartą išvykstantiems darbostogauti dažnai kyla klausimas, kiek laiko tokiu režimu reiktų gyventi ir ar yra koks nors optimaliausias variantas. L. Rimkutės teigimu, vieno atsakymo čia nėra – daug kas priklauso nuo to, ar padirbėti nuotoliniu būdu vyksta visa komanda, ar žmogus keliauja savarankiškai.

„Jeigu kalbėtume apie tuos atvejus, kai organizacija į darbostogas išveža visą didelę komandą, tai dažniausiai jos trunka nuo keleto dienų, jeigu išvažiuojama kažkur Lietuvoje, ir iki savaitės, jeigu kelionė tolimesnė. Tai čia yra tokia dažniausia organizacijų praktika. Lietuvoje itin mėgstama vieta darbostogoms yra mūsų pajūris, tai jeigu važiuojama ten, organizacija gali sutarti šitokiu formatu dirbti net ir porą savaičių. Jeigu į darbostogas išvažiuoja pats žmogus ir įmonė sudaro jam galimybes dirbti iš kito taško, tai šie terminai dažniausiai būna ilgesni – išvažiuojama mėnesiui ar net keliems“, – tvirtina verslo konsultantė.

Svarbu iš anksto apgalvoti veiklas

Susiruošusiems į darbostogas, būtina atlikti ir svarbiausius „namų darbus“. Pasak L. Rimkutės, svarbu ne tik apgalvoti visus techninius aspektus, bet ir turėti aiškų planą, ką norėsis nuveikti laisvalaikiu.

„Visų pirma, būtina susižiūrėti visus techninius dalykus. Reikia organizacijoje pasidomėti, kaip viską sutvarkyti teisiškai, pasikalbėti apie saugumo reikalavimus, pasižiūrėti, ar nėra kažkokių apribojimų, ar viską leidžia mūsų darbo sutartys.

Tuomet labai svarbu įsitikinti, ar toje vietoje, kurioje dirbsime, bus gerai veikiantis internetas – svarbu nepamiršti pasirūpinti tokiais dalykais. Kalbant apie laisvalaikio pusę – reikėtų susidėlioti planą, kaip mes leisime laiką.

Jeigu vyksta visa komanda – reikia iš anksto apmąstyti, kokių veiklų norėsis ir joms iš anksto pasiruošti. Jeigu žmogus važiuoja individualiai, tai irgi galioja ta pati taisyklė – reikėtų turėti kažkokį planą, ką norėsiu padaryti, kokie bus pagrindiniai mano laisvalaikio leidimo akcentai“, – patarimais darbostogautojams dalijasi L. Rimkutė.

Susiduria su vaikų priežiūros klausimu

Tiesa, norintieji išbandyti tokį darbo pobūdį, susiduria ir su tam tikrais iššūkiais.

Štai vienoje įmonėje vadove dirbanti Ieva Kuodė teigia, jog nuotolinio darbo metu jai tenka išspręsti pagrindinį klausimą – kam patikėti mažųjų priežiūrą. Intensyviai dirbanti dviejų vaikų mama pasakoja, kad dirbdama nuotoliu nemažina tempo, tad privalo susikurti sau tinkamas sąlygas, kurios leistų susitelkti darbui.

„Vasaros metu net ir dalį laiko dirbdama nuotoliniu būdu visiškai nemažinu tempo – dirbu visą įprastą darbo dieną, kurioje daug online susitikimų, todėl turiu būti užtikrinta, kad dirbdama turėsiu reikiamas sąlygas netrukdomai susikaupti.

Tai reiškia, kad privalau išspręsti savo mažųjų priežiūros klausimą. Mano tikslas – užtikrinti, kad produktyvumas nesumažėtų nepriklausomai nuo to, iš kur dirbu.

Toks darbo režimas man asocijuojasi su situacija, kai abi pusės laimi – tėvai gali susikoncentravę dirbti, o vaikai dienos metu užsiimti smagiomis veiklomis su bendraamžiais.

Tuo tarpu vakarais ir savaitgaliais, uždarius „virtualų ofisą“, visa šeima gali mėgautis pajūrio teikiamais privalumais“, – teigia pašnekovė.

Ieškodama, kaip išspręsti vaikų priežiūros problemą nuotolinio darbo metu, pašnekovė atskleidžia nusprendusi patikėti savo atžalas Palangoje įsikūrusiai „Labas, jūra“ studijos komandai. Moteris tvirtina, kad tokio pobūdžio vaikų pramogų ir edukacijos studija yra puikus sprendimas aktyviai gyvenančioms ir dirbančioms šeimoms.

„Praėjusiais metais studiją lankė mano vyresnysis sūnus ir kasryt eidavo į ją su didžiuliu noru, pasakodavo įspūdžius apie ekskursijas, naujas pažintis, edukacines veiklas, smagias auklėtojas.

Aš, tuo tarpu, laiką dienos metu išnaudodavau darbui, o kai vaikai būdavo vakariniuose užsiėmimuose, galėdavau turėti savo asmeninio laiko – eiti į renginius, sportuoti ar važinėtis dviračiu. Šiais metais studiją lankys abu mano vaikai – mažoji jau nuo Kalėdų klausinėja, ar tikrai jau pakankamai užaugo ir galės taip pat ten vykti.

Man tai leidžia jaustis užtikrintai, kad mano vaikams ten smagu ir patinka.

Man pačiai nuo vaikystės vasara prie jūros asocijuojasi su nuotykiais, naujais draugais, stovyklomis. Todėl labai noriu, kad ir mano vaikų vasaros būtų saulėtos, nuotaikingos, kad jie pramogautų, pažintų ir žaistų“, – teigia dirbanti mama.

Darbostogos su vaikais – misija įmanoma

Pakalbinus pačios „Labas, jūra“ studijos vieną iš įkūrėjų Agnę Ivanauskaitę-Strėlienę, paaiškėjo, kad mintis apie tokią vietą gimė susidūrus su ta pačia problema – kam darbostogų metu patikėti vaikus.

Supratusi, kad toks klausimas kyla tikrai ne vien jai, moteris kartu su savo drauge ir bendraminte nusprendė pasiūlyti šios problemos sprendimo būdą. Jau antruosius veiklos metus skaičiuosianti studija šią vasarą mažuosius vėl kvies pramogauti ir pažinti Lietuvos pajūrį, o tėvelius tuo metu dovanoti laiką sau.

Dauguma praėjusiais metais studiją lankiusių vaikų tėvų ir buvo darbostogautojai, pasirinkę Palangą dėl puikios infrastruktūros, pritaikytos darbo ir poilsio derinimui. Nuostabi gamta, gausus viešbučių ir butų pasirinkimas, daugybė pramogų ir restoranų užtikrina darbostogautojams platų veiklų spektrą, o turiningu vaikų laisvalaikiu besirūpinanti „Labas, jūra“ išsprendžia jų užimtumo klausimą.

„Praėjusiais metais mūsų mažuosius džiugino žygiai su iškylomis lauke, išvykos į policijos komisariatą, gaisrinę, gintaro dirbtuvės ir daugybė kitų pramogų. Turėjome besikeičiančių mokytojų grafiką, tai labai pasiteisino. Mokytojai yra viena svarbiausių mūsų darbo grandies dalių, tad labai kruopščiai juos rinkomės.

Mūsų mokytojai, tikrai nepasikuklinsiu pasakiusi, nuostabūs, kiekvienas jų vaikams suteikė vis naujų patirčių. Vieni mokė pažinti gitaros skambesį, kiti vedė sporto treniruotes, dar kiti rodė, kaip pasigaminti dirbinius iš molio.

Visi jie turėjo tiek idėjų, kad visų nė neturėjome galimybės panaudoti, tad šiai vasarai užsiėmimų įvairovės ne tik kad netrūks, bet stengsimės jų įgyvendinti dar daugiau“, – pasakoja A. I. Strėlienė.

Studijos sumanytoja teigia, kad ryškių pokyčių, palyginti su praėjusiais metais, nebus – nežymiai keisis tik darbo laikas, maisto tiekėjas, tačiau vaikų dienos ritmas išliks toks pat. „Prieš pradedant naują sezoną, atlikome buvusių klientų apklausą, išsigryninome, kad einame teisingu keliu ir labai didelių pokyčių iš esmės nedarysime.

Viskas praėjusiais metais taip pasiteisino, kad daug ko keisti ir neplanuojame.

Studiją lankiusių vaikų tėvai pasakoja, kad mažieji iki šiol ilgisi vasaros ir „Labas, jūros“, tad daug dėmesio skirsime programai, kad turėtume kuo nustebinti mažuosius studijos lankytojus.

Studija šiais metais startuos nuo birželio 20 d. ir savo veiklą tęs iki rugpjūčio 12 d. Paliksime laiko besimokantiems mokyklose atvykti į Palangą, o gale vasaros – papramogauti su tėveliais.

Šią vasarą taip pat kviesime mūsų studijoje švęsti gimtadienius. Esame tikros, kad gimtadienio šventimas su nedidelėmis edukacijos užuominomis tik praturtina visą šventę, kiekvienas išsineša ne tik puikią nuotaiką, bet ir šį tą daugiau.

Stengiamės, kad „Labas, jūra“ augintų puikius žmones, vasaros metu vaikai pramogaudami pasiimtų maksimumą, o tėvai, nesukdami sau galvos, galėtų ramiai dirbti ir poilsiauti“, – teigia studijos įkūrėja.