Darbo rinka: išmokos geriau nei minimali alga

(8)

Prasidėjus vasaros sezonui pajūrio verslininkai intensyviai ieško darbuotojų, tačiau pandemija taip pakeitė darbo rinką, kad išmokas už prastovas gaunantys darbuotojai nenori grįžti į darbą. Situaciją, ypač pajūrio kavinėse, gali išgelbėti nebent studentai.

„Vakarų ekspreso“ kalbinti pajūrio verslo atstovai pastebi, kad išmokas už prastovas gaunantys darbuotojai nenoriai grįžta į darbo rinką, nes nugali paprasčiausia matematika. Žmonės skaičiuoja, kad dirbant už minimaliai algai artimą atlyginimą jų pajamos padidės labai neženkliai lyginant su situacija, kai jie gauna išmokas už prastovas ir į darbą neina.

Todėl kol šalyje galioja karantinas, darbuotojai linkę tai išnaudoti iki pat paskutinės dienos. Aktualiausia ši problema, tampanti tendencija, yra darbo pozicijose, kur atlyginimai tradiciškai nėra dideli - minimali arba artima jai alga. Tai pagalbiniai virtuvės darbuotojai maitinimo įstaigose, kambarinės ir valytojos - viešbučiuose.

Už 50 eurų nedirba

Klaipėdos viešbučio „Promenada“ direktorius Algirdas Liandsbergas sako, kad su darbuotojais yra problema.

„Reikia kambarinės pusei etato, bet niekas neina dirbti, nes nenori prarasti išmokų už prastovas“, - situaciją nušviečia A. Liandsbergas. Anot jo, kalbant su potencialiais darbuotojais, jie tiesiai šviesiai sako, kad užimtumo tarnyba moka 500 eurų, o įmonė siūlo 550 eurų.

„Tai ar aš už 50 eurų turėsiu visą mėnesį dirbti?“ - retoriškai klausia būsimas darbuotojas.

Viešbučio vadovas A. Liandsbergas realiai vertina situaciją, nes supranta, kad žmonės, taip gyvendami jau daugiau nei metus laiko, prie to priprato.

„Girdime, kad darbuotojų nebėra Lietuvoj. Visi kažkur išsilakstė? Sėdi prastovose! Šiandien taip daro 25 procentai Lietuvos darbuotojų“, - sako A. Liandsbergas. Anot jo, nors Klaipėda - ne Palanga, tačiau čia taip pat labai jaučiasi sezoniškumas. Visgi turistai iš kitų Lietuvos vietų nepadengia nuostolių, kurie atsirado praradus turistų srautus iš Vokietijos ir kitų Vakarų Europos šalių.

Kad išgyventų, „Promenada“ ieško alternatyvų. Sudaro sutartis dėl įmonių darbuotojų apgyvendinimo. Nors tai nėra taip pelninga, tačiau leidžia išgyventi visus metus, mokėti atlyginimus.

„Nors mūsų restorano virtuvė labai skaniai gamina, tačiau dėl pandemijos restoranas nedirba. Gal vėliau pakviesime užsukti“, - tikisi A. Liandsbergas.

Sezono startas sunkus

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad Palangos verslas darbuotojų stygiaus problemą pajuto jau nuo gegužės mėnesio.

„Gegužės mėnesį ir pirmą birželio savaitę turėjome sudėtingą situaciją“, - sakė I. Valaitienė. Anot jos, dabar padėtis po truputį turėtų gerėti, nes studentai jau baigia savo egzaminus ir gali pradėti dirbti. Tačiau studentai gelbsti tik siekiant užpildyti padavėjų, barmenų ir kitas aukštos kvalifikacijos nereikalaujančias darbo vietas.

Kalbama ir apie tai, kad laisvas darbo vietas galėtų užpildyti ir vyresniųjų klasių moksleiviai, tačiau darbdaviai dėl papildomų apribojimų ir didesnės rizikos nėra linkę įdarbinti nepilnamečių.

„Aišku, yra sudėtinga rasti aukštos kvalifikacijos virėjų, virtuvės šefų“, - sako I. Valaitienė. Ypač tai jaučia prabangesni restoranai, kurie priversti pasitelkti net darbuotojų atrankos specializuotas įmones.

„Vykdomos atrankos, pokalbiai, kartais kandidatai neatitinka keliamų reikalavimų, taip pat ir kandidatams ne visada tinka, kad siūlomas sezoninis darbas“, - pažymi I. Valaitienė. Anot jos, darbuotojų kaita yra nuolatinis procesas, todėl neretai būna, kad laikinai įsidarbinę žmonės vėliau gauna nuolatinio darbo pasiūlymą.

„Kavinių ir restoranų darbuotojai ilgą laiką buvo priverstinėse prastovose, todėl nemažai buvo tokių, kurie nenorėjo grįžti į darbus, nes kam dirbti, jei galima taip gauti pinigus“, - sako I. Valaitienė.

Anot jos, dalis darbuotojų dėl pandemijos apskritai nusprendė pasitraukti iš viešojo maitinimo sektoriaus, nes juos gąsdino situacija ir neapibrėžtumas.

„Pandemija labai pakenkė verslui maitinimo sektoriuje“, - konstatuoja I. Valaitienė. Anot jos, jau pastebima, kad susidūrę su darbuotojų trūkumu ir pasikeitusiu jų elgesiu darbdaviai buvo priversti kelti atlyginimus.

Plius arbatpinigiai

Nors didesnę dalį padavėjų ar barmenų uždarbio sudaro arbatpinigiai, tačiau keičiasi nusistovėjusi praktika, kad pagrindinis atlyginimas tokiems darbuotojams yra oficialus minimumas.

„Kiekvienas darbdavys yra suinteresuotas išlaikyti gerą darbuotoją. Priklausomai nuo vietos, savininkai maždaug žino, kiek darbuotojas gali susirinkti arbatpinigių, ir pagal tai pareguliuoja fiksuotą atlyginimo dalį“, - verslo virtuvės užkulisius atskleidžia I. Valaitienė, pastebinti, kad tikrai Palangoje yra vietų, kurs padavėjai oficialiai uždirba daugiau nei minimumą.

„Pastebėjome, kad atlyginimai bendrai auga. Visi seka situaciją darbo paieškos portaluose. Kvalifikuotų darbuotojų yra trūkumas, todėl darbuotojų lūkesčiai dėl algos yra išaugę“, - pažymi I. Valaitienė. Anot jos, didesnių algų žmonės reikalauja ir dėl to, kad mato, jog viskas aplink brangsta, auga infliacija, pinigai nuvertėja.

„Žmonėms tampa sudėtinga pragyventi, todėl algų augimas yra natūralus dėsnis“, - apibendrina Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė I. Valaitienė.

„Jau antri metai Palangos jaunimo ir kultūros centras organizavo nuotolinį renginį, kuriame jaunimui tiesiogiai buvo pristatytos galimybės dirbti Palangoje. Atsakingos institucijos pateikė reikiamą informaciją, buvo galima klausti, užsimezgė tiesioginiai kontaktai tarp verslo ir potencialių darbuotojų“, - geru pavyzdžiu dalinasi I. Valaitienė.

Pasak jos, anksčiau buvo kelios įmonės Palangoje, kurios atsiveždavo darbuotojų iš užsienio.

„Tačiau, mano žiniomis, šiemet to atsisakė ir pirmenybę teikia vietiniams darbuotojams“, - teigia I. Valaitienė. Anot jos, darbuotojus iš užsienio reikia privalomai apgyvendinti, o įdarbinat lietuvius jie neretai randa galimybių gyventi pas gimines ar pažįstamus. Tiesa, dalis darbdavių Palangoje rūpinasi savo darbuotojų apgyvendinimu. Paskutiniu metu kurorte išaugus žmonių srautui, darbuotojų apgyvendinimo problema tampa labai aktuali, nes poilsiautojus apgyvendinti yra pelningiau.

Kurortai kelia kainas

Vieno Klaipėdos restorano vadovas atkreipė dėmesį, kad uostamiesčiui sezono metu tikrai tenka konkuruoti dėl darbuotojų su aplinkiniais kurortais. Ir didesnis, nors ir trumpalaikis, uždarbis vasarą ne vieną suvilioja keisti darbovietę.

„Daugiausia tai jauni padavėjai, kurie nebijo didelio darbo krūvio ir ieško galimybės užsidirbti“, - sakė „Vakarų ekspreso“ pašnekovas. Anot jo, vyresni darbuotojai dažniausia nesivaiko trumpalaikio greito uždarbio ir pasirenką stabilų darbą visus metus. Kita tema yra virėjai. Kurortų restoranai virėjams už dieną moka po 150 eurų ir daigiau.

Todėl būna nemaža problema, kai sustyguotą kolektyvą Klaipėdoje veikiančiame restorane palieka specialistas ir išvyksta į Neringą ar Palangą. Tuomet, jau prasidėjus sezonui, tenka ieškoti kito darbuotojo, o tai nėra labai paprastas uždavinys.

Ieško per savus

Poilsiautojų mėgstamas restoranas „Nidos seklyčia“ šią vasarą pasitinka su daugiau erdvės, nes buvo priversti nugriauti svečių namus.

„Turime daugiau erdvės ir vietos, todėl dar reiktų kelių darbuotojų: padavėjų, barmenų“, - sako restoraną valdančios „Robalos“ vadovas Romas Kvaselis. Jis akcentuoja, kad ieškodamas darbuotojų skelbimų niekur nededa, o stengiasi informaciją skleisti per savus ir pažįstamus, ieško žmonių su rekomendacijom.

„Pas mus yra stabilus nuolatinių darbuotojų branduolys, kurie dirba kiekvieno sezono metu. Ieškome trūkstamų darbuotojų, bet nėra taip paprasta. Sunku rasti darbuotojų į visas pozicijas“, - sako R. Kvaselis. Anot jo, gerai, kad skubėti neverčia tai, kas sezonas dar neįsibėgėjo ir pakankamas užimtumas yra tik savaitgaliais.

„Tikimės, kad viskas prasidės kaip paprastai - nuo Joninių“, - sako R. Kvaselis. Anot jo, Neringoje įprasta, kad darbdaviai pasirūpina darbuotojų apgyvendinimu, nes Neringoje yra didžiulė problema su apgyvendinimu.

„Algos auga, negaliu pasakyti tiksliai kiek, tačiau keliame“, - sako R. Kvaselis. Anot jo, verslą Neringoje sunku planuoti ne vien dėl darbuotojų stygiaus, bet ir dėl išskirtinių derinimo procedūrų šiame unikaliame Lietuvos kampelyje.

„Norime lauke pastatyti grilių, minkštasuolius, viskam reikia projektų. Sunku planuoti, nes vien trinkelių dangos kieme projektą derinome keturis kartus“, - rūpesčiais dalinasi R. Kvaselis.

Apibendrinant verslininkai pažymi, kad panaši situacija, kai trūksta darbuotojų, pajūrio darbo rinkoje būna kiekvienais metais. Tačiau pandemija ir su ja susijusi valstybės politika remiant nuostolių patiriantį verslą ir darbuotojus įnešė savo pokyčių, kurie verčia prisitaikyti visas puses.


Informacija

Užimtumo tarnybos Klaipėdos sk. inf.

Klaipėdos apskrityje veikiančiose maitinimo sektoriaus įmonėse 2021 metų birželio 15 dieną buvo registruotos 157 laisvos darbo vietos. Beveik pusė jų - skirta virėjams. Beveik trečdalis skelbimų - darbui Palangoje.

Dėl karantino apribojimų daugelis maitinimo paslaugas teikiančių darbdavių planuoti veiklą ir pradėti darbuotojų paieškas aktyviau ėmė gegužę. Pastarąjį mėnesį Klaipėdos apskrityje registruotos 329 laisvos darbo vietos maitinimo sektoriuje.

Tai 27 proc. daugiau nei balandį. Pusė gegužės mėnesį registruotų darbo pasiūlymų buvo skirta virėjams, 21 proc. - padavėjams, 11 proc. - barmenams.

Gegužę į maitinimo sektoriuje dominuojančias darbo pozicijas įdarbinti 228 Klaipėdos apskrities darbo ieškantys gyventojai. Tai - 2,5 karto daugiau, palyginti su balandžiu.

Užimtumo tarnyba taiko aktyvios darbo rinkos politikos priemones, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą bei paklausą. Taikant šias priemones siekiama ilgalaikio įsidarbinimo.

 

 

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder