Brangstanti energetika kelia rūpesčių Lietuvos plastiko pramonei

Alfa.lt rašė, jog drastiškai kylančios energetikos kainos – rimtas iššūkis Lietuvos pramonės įmonėms, ypač toms, kurios per krizę verčiamos didinti išlaidas brangstantiems apyvartiniams taršos leidimams pirkti.

Kelis kartus pabrangus gamtinėms dujoms ir akmens angliai, sunkioje padėtyje atsidūrė šalies chemijos produktų ir cemento gamintojai.

Kainų šuolis buvo netikėtas

Energijos kainų pakilimas netikėtai užgriuvo ir vieną pagrindinių aukštos kokybės PET žaliavos plastikinei pakuotei ir poliolių gamintojų Europoje – „Neo Group“. Bendrovė valdo plastiko produktų gamyklą Laisvojoje ekonomikos zonoje Klaipėdos rajone.

„Neo Group“ valdybos pirmininkas Paulius Ambrazaitis prisipažino, kad neplanuotas ir netikėtas energijos kainų šuolis daro įtaką bendrovės veiklos rezultatams.

„Iš kitos pusės, energetikos kainos auga visame pasaulyje (net jei ir ne tokia pat apimtimi kaip ES), taigi visi gamintojai susiduria su panašiomis problemomis ir atitinkamai yra priversti koreguoti kainodarą. Svarbiausia, kad energetikos kainų atotrūkis tarp ES ir likusio pasaulio nebūtų ženklus ir ilgalaikis, nes tokiu atveju tai stipriai paveiktų mūsų konkurencingumą ir pardavimus ilguoju periodu“, – Alfa.lt sakė P. Ambrazaitis.

Rekordiškai išaugusias energetikos išlaidas didžiausi šalies gamintojai patiria tuo metu, kai yra verčiami vis daugiau lėšų skirti apyvartiniams taršos leidimams (ATL) pirkti.

„Neo Group“ iki šiol nėra pirkusi ATL – bendrovės vykdomai veiklai pakanka nemokamai skiriamų leidimų.

„Neo Group“ 2015 m. investavo į biokuro katilinę, taip buvo sumažintas tiek gamybos procese sunaudojamų gamtinių dujų kiekis, tiek CO2 kiekis, todėl poreikio papildomai pirkti ATL nebuvo“, – teigė P. Ambrazaitis.

Tikisi išvengti ATL pirkimų

ES ATL leidimų prekybos sistema yra rinkos mechanizmu paremta sistema, kurioje ATL yra parduodami dažniausiai aukcionų būdu. Tai reiškia, kad ATL kaina aukcionų metu priklauso nuo rinkoje vyraujančios paklausos ir pasiūlos santykio.

Vis dėlto santykiui įtakos turi kasmet mažinamas nemokamai skiriamų ATL kiekis, taip siekiant rinkos dalyvius perorientuoti nuo taršios gamybos link klimatui neutralios gamybos.

Prieš metus vieno ATL kaina svyravo nuo 15,24 iki 30,44 euro, šių metų spalį vienas ATL kainavo 63,66 euro. Įvairių šaltinių prognozėmis, iki 2030 m. ATL kaina gali kilti iki 80–100 eurų. Dėl to kai kurių Lietuvos įmonių išlaidos ATL gali išaugti iki 6 kartų.

Europos Sąjungoje numatoma tolygiai mažinti nemokamų ATL prekybą: 2013–2020 m. nemokamų ATL paskirstymas mažinamas nuo 80 proc. iki 30 proc., nuo 2021 m. toliau mažinamas linijiniu būdu, siekiant 2030 m. visai neskirti nemokamų ATL.

Ar ateityje „Neo Group“ kils poreikis pirkti nemokamus ATL, priklausys tiek nuo paskirto ATL kiekio, tiek nuo gamybos našumų.

„Planuojame, kad ir ateityje pavyks išvengti ATL pirkimų – jau ruošiamės periodui po 2025-ųjų: šiuo metu svarstomos investicijos į papildomas saulės jėgaines bei į papildomą biokuro katilinę. Tai leistų ne tik padidinti atsinaujinančios energetikos dalį bendrame mūsų suvartojime, bet ir sumažinti gamtinių dujų suvartojimą iki minimumo“, – sakė P. Ambrazaitis.

​​​​​​​Ragina apsaugoti ES gamybą

„Neo Group“ valdybos pirmininkas mano, kad ES pramonė turėtų būti apsaugota, jeigu energetikos kainų skirtumas tarp ES ir likusio pasaulio būtų ilgalaikis ir susijęs su klimato kaitos mažinimo sprendimais.

Tam labiausiai tinkama priemonė būtų vadinamasis CBA (angl. carbon border adjustment) mechanizmas. Pritaikius CBA mechanizmą, būtų apmokestinamos dalis į bendriją eksportuojamų prekių, o mokesčio dydis būtų susietas su šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų, reikalingų pagaminti prekę, kiekiu.

CBA mechanizmas šiuo metu planuojamas taikyti tik labai siauram produktų spektrui (tokiems kaip plienas ar trąšų gamyba).

„Apie CBA mechanizmo išplėtimą platesniam produktų sąrašui jau pradedama kalbėti politiniu lygmeniu, tačiau tai dar labai pradinis, intencijų lygmuo“, – sakė P. Ambrazaitis.

Šiuo metu nemokamų ATL paskirstymas atliekamas visoms ES įmonėms pagal Europos Komisijos patvirtintas taisykles.

Europos Komisija peržiūri, tikrina ir tvirtina nacionalinį valstybių ATL paskirstymą, todėl galimybės atskiroje ES valstybėje narėje atidėti nemokamų ATL paskirstymo mažinimą nėra.

Vis dėlto „Neo Group“ valdybos pirmininkas P. Ambrazaitis atkreipia dėmesį, kad labai svarbu nacionalinius sprendimus derinti ir suderinti ES lygmeniu, t. y. kad Lietuvos Vyriausybė nemažintų ATL kiekių anksčiau ir didesne apimtimi, nei tai daro kitos ES šalys.

„Žinoma, nepažeidžiant sutartų įsipareigojimų. Mūsų nuomone, esminis tikslas – išlaikyti vienodas konkurencines sąlygas tiek ES vidaus rinkoje, tiek konkuruojant su importu, suprantant, kad ne ES šalių gamintojai išvis nepatiria tokių kaštų – neinvestuoja nei į žalesnes technologijas, nei į žalesnes kuro rūšis, o tiesiog naudoja tai, kas yra pigiausia. Todėl suprantama, jog tai sunku pavadinti vienodomis konkurencinėmis sąlygomis“, – teigė P. Ambrazaitis.