„Begos“ vadovas: Klaipėda ukrainietiškiems grūdams jau yra per toli

Jo teigimu, maždaug 200 eurų už toną atpigus iki laivo atvežamų ir į jį pakraunamų (FOB) grūdų kainoms, pardavėjai į Klaipėdą jų neveža dėl aukštų transportavimo iki uosto kaštų.   

„Žemės ūkio produkcijos kaina tuo metu, kai apsimokėjo vežti per Lenkiją, buvo labai aukšta, grūdai kainavo 350–400 eurų tona FOB-e – atvežta į uostą, pakrauta į laivą, tai šiuo metu kaina yra 200–250. Tai reiškia, kad išleisti ženklias sumas pervežimui prekeiviai arba produkcijos augintojai negali sau leisti, jiems tai nuostolinga“, – trečiadienį BNS sakė L. Rimkus.

Jo žiniomis, nemaža dalis eksportuojamų ukrainietiškų grūdų dabar nukreipiama į plečiamus Dunojaus terminalus, todėl vilčių, kad žemės ūkio produkcija vėl bus gabenama per Klaipėdą, L. Rimkus turi nedaug.  

„Jis (pardavėjas – BNS) pasirinkęs yra trumpesnį kelią – nevykti į Lietuvą per Lenkiją, jis renkasi Dunojaus regioną, važiuoja į kitas valstybes.

Deja, Lietuvos nenaudai, ten labai stipriai yra vystoma upinė infrastruktūra, terminalai. Kiek mums yra žinoma, pokyčiai ten yra didžiuliai ir kad bus vežama į Klaipėdą, tikrai nedėčiau vilties – Klaipėda yra per toli“, – sakė L. Rimkus.

Jo manymu, proveržio būtų galima tikėtis nebent tuo atveju, jeigu Europos Sąjunga padėtų Ukrainai išvežti grūdus per Europą kompensuojant dalį pervežimo išlaidų.

„Jeigu būtų galima subsidijuoti transportą, kompensuoti dalinai vežimą – vienai tonai ar tonkilometriui išreiškus – aš manau, kad reikalai labai stipriai pajudėtų, tikrai galėtų pagyvėti tie alternatyvūs grūdų koridoriai, mano galva, tada pasiektų ir Klaipėdą.

Mes – uostai, terminalai – pasiruošę, resurso turime ir santykiai yra geri, ir klientai mus žino. Ukrainiečių eksportuotojai, gamintojai tikisi, kad tai būtų Europos pagalba“, – kalbėjo L. Rimkus.

Pasak jo, apie subsidijas jau kalbama ir kitose šalyse: „Tai būtų tiesioginė pagalba. Apie tai jau truputėlį kalbama, tai įkvėptų optimizmo. Tos subsidijos, matyt, nori ir kitos šalys – ir Dunojaus regione, ir Lenkija, todėl taip pat nėra taip paprasta“.  

Pernai Ukrainoje prasidėjus karui ir Rusijai blokavus šalies uostus Juodojoje jūroje ukrainietiški grūdai laikinai buvo eksportuojami ir per „Begą“, tačiau jų krova vėliau smarkiai sumažėjo.

Šiuo metu bendrovėje perkraunamas tik aliejus iš Ukrainos, nes jo atvežimo iki uosto kaina kainodaroje nėra tokia didelė, kaip, pavyzdžiui, grūdų. 

„Labai maži, neženklūs kiekiai brangesnių pozicijų keliauja, tai yra augaliniai aliejai, kur pervežimo kaina santykinai nesudaro didžiosios dalies kainodaroje, tai tokios pozicijos dar keliauja“, – BNS sakė L. Rimkus.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas praėjusią savaitę sakė, kad Rusijai nuo liepos 17 dienos pasitraukus iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto per Juodąją jūrą, Klaipėdos uostas galėtų priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau, anot jo, didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto.

Užsienio reikalų, susisiekimo ir žemės ūkio ministrai Gabrielius Landsbergis ir Marius Skuodis bei Kęstutis Navickas pirmadienį bendru laišku paragino Europos Komisiją (EK) stiprinti alternatyvų Ukrainos grūdų eksporto maršrutą per Baltijos šalis.

Lietuva taip pat siūlo kelią per Baltijos šalis, kuris palengvintų Ukrainos grūdų transportavimą ir eksportą – muitinės formalumai, fitosanitarinė patikra ir kitos procedūros galėtų būti perkeltos nuo Ukrainos-Lenkijos sienos iki Europos Sąjungos uostų, pavyzdžiui, Klaipėdos.