Baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą pribaigs JAV sankcijos: iki 120 mln. eurų neteksiantiems „Lietuvos geležinkeliams“ reikės pagalbos

„Belaruskali yra viena iš didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintoja ir pagrindinis pajamų ir užsienio valiutų šaltinis Baltarusijos režimui.

JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC) sankcijas „Belaruskalij“ pirmadienį pritaikė dėl prieš metus surengtų suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų. Išplėstos sankcijos apima 23 asmenis ir 21 įmonę. Sankcijų sąraše įtraukti asmenys, kurie organizavo ar prisidėjo prie žiauraus susidorojimo su taikiais protestuotojais, taip pat yra susiję su gegužės 23 dieną įvykusiu „Ryanair“ incidentu, taip pat kurie pelnosi ir palaiko Baltarusijos režimą šalies gyventojų sąskaita.

JAV sankcijos uždraudžia bet kokius sandorius, susijusius su „Belaruskalij“ ar jos kontroliuojamomis įmonėmis.

JAV suteikė 120 dienų, per kurias leidžiama nutraukti ir pabaigti sandorius, susijusius su „Belaruskali“ ar bet kokiu kitu subjektu, kurį tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja ši įmonė (turi bent 50 proc. dalį). Tad pilnas sankcijų efektas bus juntamas po gruodžio 8 dienos.

JAV Iždo departamento pranešime rašoma, kad sprendimas priimtas suderinus su transatlantiniais partneriais.

„Prieš vienerius metus šiandien, baltarusiai nuėjo į rinkimus ir balsavo už pokyčius. Atsakydamas Aliaksandras Lukašenka paleido brutalią represijų kampaniją, užgniaužusią demokratiją, kol pats toliau pelnėsi iš endeminės korupcijos. Mes palaikome Baltarusijos žmones ir toliau naudosime visas turimas priemones, įskaitant naujas sankcijas, kurias šiandieną pasirašė prezidentas“, – rugpjūčio 9 dieną teigė JAV Iždo sekretorė Janet Yellen.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija pirmadienį pasveikino papildomas sankcijas ir pažymėjo, kad siekia išplėsti ir ES taikomas sankcijas.

„Lietuvos geležinkeliai“ gali netekti iki 120 mln. eurų: gali reikėti pagalbos

„Lietuvos geležinkelių“ ryšių su visuomene vadovas Tomas Digaitis lūkesčių, kad tranzitas galėtų išlikti, neturi.

„Šiuo metu mūsų komanda analizuoja OFAC dokumentus, tačiau jų dvasia yra aiški – tai neabejotinai paveiks kalio trąšų pervežimus. Atkreipiame dėmesį, kad sankcijos galioja visai tiekimo grandinei, ne tik pervežimu geležinkeliais. Manome, jog sankcijos atsispindės ir bankų sistemose. Esame įsipareigoję vykdyti Lietuvos poziciją ir, esant reikalui, operatyviai reaguoti“, – sako T. Digaitis.

Jis informavo, kad per metus kroviniai iš Baltarusijos „Lietuvos geležinkeliams“ atneša 120 mln. eurų pajamų, o „Belaruskalij“ trąšos sudaro didžiąją dalį.

„Savo ruožtu dedame dideles pastangas diversifikuoti krovinių srautus, matome daug galimybių auginti srautus iš Vakarų Europos, taip pat tarp Rytų ir Vakarų Lietuvos gabenant intermodalinius krovinius“, – paaiškina T. Digaitis.

Jis pristatė, kad jau praėjusį mėnesį reguliariai kursuoti pradėjo traukinys europine vėže iš Nyderlandų – siekiama auginti šį srautą.

„Tiesa, galimų Baltarusijos krypties praradimų taip greitai kompensuoti nepavyks, pereinamajam laikotarpiui mūsų infrastruktūros valdytoju gali prireikti valstybės pagalbos“, – pripažino T. Digaitis.

Anksčiau ES įvestos sankcijos Baltarusijai buvo gerokai švelnesnės – jos galioja tik naujoms sutartims ir apima tik apie penktadalį importuojamų trąšų. Tačiau ir tai „Lietuvos geležinkeliams“ būtų atriekę iki 20 mln. eurų pajamų.

Atsiskaitymai nebegalės vykti

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorius Eimantas Vytuvis įsitikinęs, kad JAV sankcijos iš esmės keičia prekybos sąlygas.

„Šios sankcijos, manau, keičia situaciją gan stipriai, ypač finansų sektoriaus žaidėjams. Jei finansų sektorius nori išlaikyti savo korespondentinės bankininkystės sąskaitas, jie turi visiškai įgyvendinti ir OFAC sankcijas. Tai dėl to, manau, kad turės keistis nemažai – tai gerokai stipriau apsunkintų trąšų judėjimą, ypač per Lietuvą ar kitas šalis. Tačiau apskritai vertinant, tai yra sveikintinas žingsnis ir žingsnis, kuriuo seks ir ES institucijos ateityje“, – sako E. Vytuvis.

„Delfi“ dėl situacijos vertinimo kreipėsi ir į „Birių krovinių terminalo“ valdytojus, tačiau įmonės atstovai dar vertina pirmadienį paskelbtus dokumentus ir komentuoti negalėjo.

Skuodis sieks, kad geležinkelių tarifai verslui nedidėtų

Susisiekimo ministras Marius Skuodis patikino, kad dar atliekamas vertinimas, tačiau neabejotina, kad poveikis krovinių srautui bus, kai tik baigsis numatytas terminas sutartims užbaigti iki gruodžio mėnesio.

„Jei mes žiūrėsime į analogiškus pavyzdžius, tai, tikėtina, tikrai turės didelį poveikį. Praktika rodo, kad mūsų bankai ir visi kiti tiesiog stabdo atsiskaitymus, net ir eurais. Natūralu, kad sankcijos paveikia visas kompanijas dėl atsiskaitymų JAV doleriais, bet šioje vietoje, tikėtina, būtų stabdomi atsiskaitymai ir eurais. Tai turėtų poveikį. Ką dar matome iš patirties – lygiai taip pat skirtingos įmonės pasaulyje, norėdamos išvengti kažkokio neigiamo poveikio, tiesiog atsisako pirkimų. Tai neišvengiamai poveikis bus, vienareikšmiškai“, – sako M. Skuodis.

Jis patikino, kad Vyriausybė sieks išlaikyti geležinkelių paslaugas ir verslą konkurencingą, ir jei reikės, skirs tam paramą.

„Kad verslas liktų konkurencingas, „Lietuvos geležinkelių“ pervežimo tarifai turėtų nedidėti, nes jie ir dabar yra vieni didžiausių Europoje. O taip yra dėl to, kad infrastruktūros valdytojas negauna kažkokios Vyriausybės subsidijos. Pagal ES teisę, infrastruktūros sąnaudos turi būti padengtos ir natūralu, jei krovinių pervežimai krenta, infrastruktūros sąnaudos likusiems verslams jų išlaikymo sąnaudos auga. Tuomet kyla klausimas – ar mes galime greitai padidinti krovinių skaičių. Dėl to diversifikacija yra labai svarbi“, – paaiškina ministras.

Nesant galimybių greitai atstatyti krovinių apimties, valstybės pagalba, pasak M. Skuodžio, būtų reikalinga.

„Vyriausybėje tikrai žinome visus skaičius, ir natūralu, priklausomai nuo situacijos reaguosime“, – sako M. Skuodis.

Susisiekimo ministerija kartu su įmone ieško galimybių plėsti krovinių pervežimus į Vakarus, taip pat ieškoma galimybių ir dėl krovinių vežimo iš Ukrainos..

„Tikrai vyksta didelės diskusijos ir dideli darbai, kaip padidinti srautą alternatyviais maršrutais. Ir Vakarų kryptis yra tas mūsų visiškai neišnaudotas potencialas“, – įvertino M. Skuodis.

Romanovskis: niekas nenorės prie šių trąšų net prisiliesti

Dėl sankcijų blokuojamas visas įmonių ar asmenų turtas, esantis JAV, blokuojami mokėjimai.

„Principas toks pats, kaip ir tuo atveju, kai sankcijos buvo pritaikytos „Belaz“ – niekas nenori prie tos įmonės prekės net prisiliesti. Net rusai. Įvedus sankcijas, tų trąšų paprasčiausiai nebebus, kas išveža. Trąšų negalės vežti „Lietuvos geležinkeliai“. Net ir Rusijos uostų niekas negalės tų trąšų vežti, nebent bus kažkokios gudrios schemos. Pagal šį apibrėžimą, galės tręšti nebent Rusijoje“, – vertina A. Romanovskis.

Jis išskyrė, kad iš esmės sankcijos Lietuvoje labiausiai paveiks tris įmones – Lietuvos geležinkelius, krovos kompaniją Klaipėdoje („Birių krovinių terminalą“), o taip pat ir Klaipėdos valstybinį jūrų uostą.

„Šitoje situacijoje nebūtų korektiška veltis į diskusiją, kiek kas laimi, kiek kas pralaimi. Kaimyninė šalis vykdo agresiją prieš mus, agresyviai elgiasi, tai nėra diskusija apie ekonominius dydžius ar vienetus“, – pabrėžė A. Romanovskis.

Jis pastebėjo, kad įmonės prie besikeičiančios situacijos adaptuotis ėmė jau anksčiau – uoste peržiūrėtos rinkliavos.

„Visi anksčiau daugmaž suprato, kad tai yra logiškas veiksmo tęsinys. Uoste, aišku, kils stipresnė konkurencija dėl kitų produktų krovos, kadangi pas kažką atsilaisvins krovos pajėgumai ir paaštrins konkurenciją. (…) Yra klausimų, kaip valstybė reaguos. Susitarimai tarp rinkos dalyvių ir uosto rinkliavų dydžių buvo tam tikras kompromisas, kur ir verslas prisiėmė dalį pokyčių sau, mokesčiai padidėjo, bet dalį ir valstybė amortizuoja. Tas pats ir su „Lietuvos geležinkeliais“ – valstybė kaip akcininkas turės galvoti, kaip amortizuoti tuos praradimus.“, – sako A. Romanovskis.

Sieną pastatys papildomos akcizų įplaukos

A. Romanovskis įžvelgė ir vieną teigiamą ekonominę naudą Lietuvai dėl įvestų sankcijų „Belaruskali“ – įmonės kroviniuose keliauja didelė dalis kontrabandinių baltarusiškų cigarečių.

Pernai Lietuvos biudžetas iš tabako gaminių akcizų pasipildė 306,2 milijono eurų. Nelegalios cigaretės Lietuvoje užima daugiau nei 22 proc. rinkos, pernai III ketv. suskaičiavo bendrovė „Nielsen“, atlikusi „Tuščių pakelių“ tyrimą.

„Sienos ir sankcijų akivaizdi ekonominė nauda bus, nes akivaizdu, kad mes esame antri Europoje pagal nelegalią tabako rinką. Ir jei siena su Karaliaučiumi kontrabandai buvo uždaryta, tai Baltarusija buvo pagrindinis kontrabandos šaltinis. Jei dėl sienos ir sankcijų nelegali rinka sumažėtų tik iki 5-10 proc., kiek yra Estijoje, tai įsivaizduokite – čia galima dalinai padengti ir sienos kaštus ir vykdyti kitokią valstybės akcizų politiką“, – vertino A. Romanovskis.

Į JAV sankcijų sąrašą anksčiau buvo įtrauktas ir Gardino tabako fabrikas „Neman“, ši valstybinė tabako gamykla yra pagrindinis nelegalių cigarečių šaltinis. Pigiai šalyje gaminamos cigaretės įvežamos į ES kaip pelninga kontrabanda.