Keturratis keturračiui nelygus: kuo skiriasi sportiniai ir kasdienai sutverti modeliai?

Papramogauti neatsisako ir tie keturračių savininkai, kurie juos naudoja darbui, nes tai – universali transporto priemonė: nuėmus padargus, galima lėkti į gamtą. 

Dėl to keturračių pirkėjai kreipia dėmesį ne tik į jų funkcionalumą, galingumą ir kitus techninius parametrus, rodančius užuominas į sportiškumą. 

Kai kurie iš karto svajoja apie sportinį modelį. Kuo skiriasi sportinis keturratis nuo paprasto?

Keturratis keturračiui nelygus

Keturračiu galima daryti beveik viską: ir malkas iš miško parsivežti, ir sniegą valyti, ir kelią greideriuoti, net kelias vagas daržovėms sodyboje išarti, taip pat – pasivažinėti gamtoje ir netgi dalyvauti lenktynėse. Pavyzdžiui – Dakaro ralyje.

Lietuviai šiose sunkiausiose pasaulio bekelės varžybose ne vieną kartą žavėjo įspūdingais pasirodymais: keturračius jose valdė tiek Laisvydas Kancius, tiek Antanas Kanopkinas. Tačiau jie važiavo dviem skirtingais keturračiais.

L. Kancius dėl podiumo kovojo visiškai sportiniu „Yamaha“ modeliu, o A. Kanopkinas, kuriam paskutinis Dakaras buvo panašesnis į išlikimo varžybas, – arčiau standartinių esančiu sunkiuoju „CFMoto“ keturračiu. 

Tai – visiškai skirtingos transporto priemonės. Viena buvo greitesnė, o su kita galima ir ūkio darbus dirbti.

Dauguma sportinius keturračius gretina su tais, kurie nuomojami turams gamtoje ar perkami sodyboms prižiūrėti, bet tai nėra teisinga. 

Tarptautiniu mastu keturračiai vadinami trijų raidžių ATV santrumpa (angl. All-Terrain Vehicle – transporto priemonė bet kokiam paviršiui).

Tokios registruojamos transporto priemonės dažniausiai gretinamos su lengvaisiais traktoriais. O sportiniai keturračiai dažniausiai yra išskiriami iš bendro keturračių konteksto, įtraukiami į „ATV Sport“ grupę, nes jie gerokai giminingesni sportiniams motociklams nei tikriesiems keturračiams.

Kuo ypatingi sportiniai keturračiai?

Kaip aiškina keturračių lenktynininkas Adomas Gančierius, sportiniai keturračiai turi vieno cilindro variklį, mechaninę pavarų dėžę ir yra varomi tik galiniais ratais. 

Į ratus galia iš variklio perduodama grandine – visai kaip „Enduro“ motocikluose. Dar vienas jų ypatumas – gana plona, lyginant su įprastais keturračiais, rėminė konstrukcija.

„Dažniausiai juose montuojami 450 cm3 varikliai, tačiau į „Yamaha Raptor“ modelį dedamas ir 700 cm3 variklis, dėl to jis toks populiarus Dakare. 

Taigi sportiniai modeliai yra maksimaliai palengvinti dėl greičio, taip pat pasižymi didele galia“, – priduria lenktynininkas.

Tokie keturračiai trasoje dėl mažo svorio ir didelės galios yra gerokai greitesni už sunkiuosius pusbrolius, todėl juos dažniausiai renkasi sportininkai. 

Tačiau jų privalumai tampa didžiausiu trūkumu – jie sportiniai, tad juos galima naudoti tik uždarose trasose.

Konstrukciškai su jais negalima nieko tempti, prie jų negalima nieko montuoti. Tai – lyg lenktyninis automobilis, į kurį nei keleivių įsisodinsi, nei bagažo įsidėsi, nei į gatvę išvažiuosi.

Sunkieji keturračiai tinkami viskam

Dėl to „ATV Sport“ kategorijos keturračiai – itin siauros nišos produktas. O sunkieji ir tikrieji ATV yra nepaprastai populiarūs, nes jų panaudojimo galimybės gerokai platesnės. Bekelės lenktynėse galima važiuoti su beveik standartiniu keturračiu.

„Varžybose naudojamų sunkiųjų keturračių techniškai negalima pakeisti: privalu išlaikyti gamyklinius parametrus. 

Sportininkai keičia tik amortizatorius, vairą prisitaiko pagal save, taip pat – ratus ir padangas pamaino. O rėmo ir variklio keisti negalima. 

Tokie reikalavimai sukurti tam, kad sportininkų biudžetai neišsipūstų ir kad būtų galima nebrangiai gauti detalių“, – paaiškina A. Gančierius.

Jis pažymi, kad sunkieji keturračiai gali būti komplektuojami ir su kelių cilindrų varikliais, jie turi visus varančiuosius ratus. Ratams galia iš variklio perduodama per variatorių, taigi pavarų junginėti nereikia.

Tokios transporto priemonės gali gabenti keleivius, tempti sunkias priekabas, prie jų galima kabinti ir tvirtinti įvairius ūkio padargus, taip pat – važinėti viešojo naudojimo keliais. 

Be abejonės, su jais galima ir sportuoti. Tokiais keturračiais daugiausia varžomasi sunkiosios bekelės varžybose, nes dėl visų varančiųjų ratų pavaros tikrieji ATV pasižymi didesniu pravažumu.

Standartiniai modeliai tobulinami sunkiausiose pasaulio varžybose

Grįžkime prie bene populiariausio automobilių sporto renginio Lietuvoje: kodėl vienas didžiausių keturračių gamintojų pasaulyje „CFMoto“ į Dakarą neišsiuntė lengvojo keturračio, o „CFMoto Thunder Racing Team“ teko galynėtis su Galijotais ne itin konkurencingu sunkiuoju ATV modeliu?

Paprasčiausias atsakymas būtų toks: nes minėtas gamintojas savo gamoje neturi sportinių keturračių, ši rinka – ypač maža, o masės kasdienėms reikmėms perka būtent universalius sunkiuosius keturračius. 

Tuomet kodėl iš viso buvo nuspręsta lenktyniauti, jei buvo žinoma, kad dėl aukštų pozicijų kovoti su tokiu smarkuoliu prieš lengvo svorio greituolius nepavyks?

„Gamyklai – tai geras testavimo poligonas. Per vieną dieną varžybose keturračiai patiria tokias apkrovas, kokių realybėje negauna per metus. 

Kadangi varžybose važiuojama su nedaug modifikuotais standartiniais modeliais, ten pamato, kurios detalės mažiau atsparios smūgiams, kur reikėtų sutvirtinti rėmo konstrukciją, kur ką reikėtų pakeisti.

„CFMoto Thunder Racing“ komanda nėra tik gamyklos palaikoma ekipa, pati gamykla čia testuoja savo produktus ir į sportininkų pastabas iš tiesų atsižvelgiama keturračius tobulinant“, – paaiškina A. Gančierius.