Elektromobilių savininkų rojui artėja pabaiga

Tačiau panašu, kad miesto politikai nelinkę pritarti Transporto skyriaus parengtam sprendimo projektui. Trečiadienį prieš tokius ketinimus pasisakė Finansų ir ekonomikos komitetas. Pagrindinis motyvas - trims už ES lėšas įrengtoms greito įkrovimo stotelėms dar nesibaigė 5 metų terminas, per kurį jos negali būti apmokestintos. Šis terminas baigsis tik 2024 metų rugsėjo 26 dieną. Už sąlygų pažeidimą miestui gali tekti grąžinti iki 68 tūkst. eurų gautos ES paramos.

Klaipėdos savivaldybei iš viso priklauso 21 elektromobilių pakrovimo stotelė. Jų priežiūra ir eksploatacija yra perduota UAB „Klaipėdos paslaugos“, o už teikiamas paslaugas ir sunaudotą elektros energiją yra sumokama iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto.

Elektromobilių įkrovimo stotelių eksploatacijai Savivaldybės biudžete 2023 metams numatyta 296 000 eurų. 2024 metams (9 mėn.) jau numatyta 200 000 eurų.

Dabartiniu metu per mėnesį jose sunaudojama apie 80 000 kWh elektros energijos, kurios rinkos kaina būtų apie 32 000 eurų (skaičiuojant po 0,4 euro už kWh).

Nekorektiška

„Ar taip yra korektiška elgtis žmonių atžvilgiu, kurie puikiai žino, kad buvo įrengta su europine parama ir pažadėta, kad kurį laiką bus galima naudotis nemokamai“, - klausė Klaipėdos miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius.

„Keistai ateiti su tokiu sprendimu, kai žinoma, kad gausime baudą“, - jam antrino Tarybos narys Saulius Budinas.

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vadovo Rimanto Mockaus pateiktame sprendimo projekte pažymima, kad šias stoteles apmokestinus anksčiau galimos finansinės ES sankcijos, kurių maksimalus dydis gali siekti iki 68,0 tūkst. eurų.

Tačiau sprendimas vis tiek teikiamas, nes skyrius siūlo taupyti miesto biudžeto lėšas.

Minėtose trijose greito įkrovimo stotelėse sunaudojama didžioji dalis, apie 50-60 procentų, visos Savivaldybei priklausančių stotelių sunaudojamos elektros energijos. Tačiau ir sumokėjus baudą Savivaldybė planuoja, kad gaus finansinės naudos.

Patvirtinus sprendimą, planuojama finansinė nauda Savivaldybės biudžetui kitais metais - apie 132,0 tūkst. eurų.

Tačiau kartu pažymima, jog, pvz., Neringos, Utenos savivaldybės, apmokestino visas kitas stoteles, išskyrus tas, kurių įsipareigojo neapmokestinti pagal gautos paramos sąlygas.

Papildomos investicijos

Planuojant apmokestinti elektromobilių įkrovimą, trečdalį (septynias) stotelių reikėtų atnaujinti, nes jos yra seno tipo ir nėra galimybės, kad veiktų mobili aplikacija atsiskaityti už paslaugas. Tam reiktų apie 30 tūkst. eurų.

„Klaipėdos paslaugos“ skaičiuoja, kad, apmokestinus paslaugą, jo naudojimas pradžioje sumažės apie du kartus.

Politikai taip pat kelia klausimą, ar siūlomas 0,4 euro už kWh tarifas yra konkurencingas rinkoje, nes rinkoje esančiose įkrovimo stotelėse yra ir mažesnių, apie 30 centus už kWh siekiančių, tarifų. Be to, siūlomas modelis, kai kaina yra fiksuota, nėra lankstumo, nes nereaguoja į elektros kainos pokyčius rinkoje.

R. Mockus pastebėjo, kad kai kuriose šalies savivaldybėse yra nustatytas ir 1 euro už kWh tarifas. Savivaldybės Lietuvoje renkasi ir skirtingus įkrovimo stotelių valdymo modelius. Vienos elektromobilių pakrovimo stoteles eksploatuoti skelbia konkursus, kitos atiduoda šią paslaugą teikti savo įmonėms, kaip šiuo atveju „Klaipėdos paslaugos“.