Biudžetinis, vidutinis ar „premium“ automobilis – kiek skirtumų tebeliko?
Taip pat skirtingos markės skirstomos pagal jų taikymą į pirkėjo kišenės gylį: nuo biudžetinių prekių ženklų ar dažniausiai aptinkamų vidutinės klasės gamintojų iki „premium“ ar aukščiausios prabangos segmentų.
Automobilių dydis tebėra aiškiai apibrėžtas parametras, o štai tradicinės gamintojų nusibrėžtos ribos tarp kuklesnių ir prabangesnių transporto priemonių nyksta.
Specialistų pastebėjimu, jau dabar rinkoje yra apsčiai pavyzdžių, kai tradiciniai „premium“ segmento atstovai sukuria santykinai pigesnių gaminių, norėdami išplėsti savo rinkos dalį.
Ir atvirkščiai – vidutinės klasės gamintojai vis drąsiau kelia kartelę ir siūlo prabangesniesiems modeliams nenusileidžiančių automobilių ar jų komplektacijų.
Įgyvendina ne visi
Automobilių apžvalgininkas, laidos „Autopilotas“ žurnalistas Egidijus Babelis sako, kad dalies vidutinės klasės gamintojų norą kilti aukštyn ir siūlyti vairuotojams ne tik įperkamų, bet ir prabangesnių modelių, yra nesunkiai suprantamas, tačiau ne visiems įgyvendinamas.
„Aukštesnės klasės modeliai sukuria papildomos vertės tiek juos perkantiems, tiek ir parduodantiems: klientai mėgaujasi solidesniu komfortu bei įranga, o pardavėjai gauna didesnę grąžą ir kilsteli įvaizdžio kartelę.
Tačiau istorijoje tokių bandymų buvo ne vienas, o sėkmę dažniausiai pavyksta pasiekti labai stiprią technologinę ir žinių bazę turintiems gamintojams“, – pastebi specialistas.
Vienu iš naujausių pavyzdžių galima laikyti 2023 m. rudenį pradėtą gaminti naujausios kartos „Škoda Superb“ modelį.
Jau anksčiau populiariai „liaudies limuzinu“ dėl patrauklios kainos, praktiškumo bei gausios įrangos kombinacijos vadinto modelio kūrėjai nemažina apsukų ir naujausios kartos automobilyje įdiegė tokias sistemas, kaip patobulinti matriciniai LED žibintai, išmanioji parkavimo sistema, galinti savarankiškai užbaigti manevravimą į pažįstamas automobilio statymo vietas, nuolatinis interneto ryšys ir belaidžiu būdu atsisiunčiami programinės įrangos naujiniai ar šildomos bei ventiliuojamos ergonomiškos odinės sėdynės su atminties bei masažo funkcijomis.
Dar viena iškalbinga detalė: „Volkswagen Group“ priklausančios „Škoda Auto“ inžinieriai pirmą kartą buvo atsakingi tiek už „Superb“, tiek ir už naujojo „Volkswagen Passat“ kūrimo procesą.
Pasak E. Babelio, tuo, kad į aukštesnio segmento vandenis taiko vis daugiau gamintojų, galima įsitikinti stebint naujų automobilių pristatymus.
Apžvalgininkas atkreipia dėmesį, jog ribos ypač trinasi elektromobilių rinkoje, kur gamintojai priversti vadovautis kiek kita logika.
„Elektromobilių kainos yra didesnės nei tradiciniais varikliais varomų modelių, todėl gamintojai pasiskaičiuoja, jog čia jiems bet kokiu atveju reikės konkuruoti kitokiame kontekste.
Tokių elektromobilių, kaip „Kia EV6“, „Peugeot e-3008“ ar „Škoda Enyaq“, kūrėjai supranta, kad 65 ar 75 tūkst. eurų vertės automobiliai pradeda varžytis su „premium“ prekių ženklais dėl plačiau piniginę praverti galinčių klientų, todėl jų gaminiai taip pat turi atitikti aukštesnius komforto bei galimybių lūkesčius“, – paaiškina pašnekovas.
Kita pusė
E. Babelio žodžiais, šis reiškinys turi ir antrą pusę. Pavyzdžiui, „Audi“, BMW ar „Mercedes-Benz“ gamintojai, gerokai anksčiau nusprendė įlieti šviežio kraujo į tradiciškai konservatyvesnę savo auditoriją ir kūrė mažesnius bei įperkamesnius modelius, kuriais tikėjosi pritraukti jaunesnius vairuotojus.
Taip į gatves išriedėjo A klasės „Mercedes-Benz“, 1-osios serijos BMW ar populiariu krosoverio kėbulu apvilktas „Audi Q2“. Tiesa, šių modelių sėkmės istorija buvo permaininga. Štai Q2 gamyba nutraukta 2023 metų pabaigoje, o pagrindinė šio sprendimo priežastis – prasti pardavimo rezultatai.
„Tačiau yra ir priešingų pavyzdžių. „Lexus“ neseniai pristatė europiečių rinkas pasieksiantį LBX modeliuką, sukurtą „Toyota Yaris Cross“ pagrindu. Savo ruožtu „Kia“ išleido 90 tūkst. eurų kainuojantį elektromobilį EV9, o „Škoda“ pagamino „Superb“, į kurį galima persodinti dar aukštesnės grandies vadovą nei anksčiau. Tad šiandien „premium“ segmentui reikėtų priskirti nebe gamintojus, o atskirus modelius“, – svarsto E. Babelis.
Negana to, vidutinės klasės gamintojai, kaip ir tradiciniai „premium“ žaidėjai, sparčiai elektrifikuoja pavarą.
Tarkime, visiškai elektrinis „Peugeot e-3008“ modelis netrukus Senojo žemyno rinkose turėtų pakeisti vidaus degimo varikliais varomą pirmtaką.
O naujos kartos „Škoda Superb“ turi iš tinklo įkraunamąją hibridinę versiją, kuri suteikia galimybę vien elektra nuvažiuoti virš 100 km.
Akiratyje – komfortas ir saugumas
12 ar 13 colių įstrižainės ekranai anksčiau buvo montuojami tik aukštesnės klasės modeliuose, o dabar jau komplektuojami ir tokių automobilių, kaip „Škoda Kodiaq“, „Volkswagen Passat“ ar „Kia Sportage“, salonuose.
Tokie įrenginiai leidžia patogiau ir saugiau valdyti įvairias informacijos ir pramogų sistemos funkcijas. Belaidis mobiliųjų telefonų prijungimas per „Apple CarPlay“ ar „Android Auto“ programėles „Peugeot 408“ ar „Škoda Superb“ modeliuose taip pat jau nebestebina.
„Škoda“ lieka ištikima ir praktiškumo prioritetui: pastarajame savo modelyje ji taip pat įrengė apgalvotą telefono laikymo vietą. Šioje erdvėje įrenginys bus ne tik įkraunamas belaidžiu indukciniu 15 W galios įkrovikliu, bet ir aušinamas, saugant jo bateriją.
E. Babelio pastebėjimu, kylant saugumo reikalavimams ir tobulėjant technologijoms, didėja ir visų be išimties automobilių aktyvusis saugumas. Tuomet tradicinės vidutinės klasės gamintojams atsiranda dar viena niša pasiūlyti savo klientams daugiau privalumų.
Tai matyti įdėmiau peržvelgus neseniai pristatytų modelių saugumo ir pagalbos vairuotojui sistemas.
Štai „Kia EV9“ greitkelyje gali važiuoti iš dalies autonomiškai, o „Škoda Superb“ pats nustato, kada avarija yra neišvengiama, ir tuomet tam tikra sistema uždaro priekinius langus ir aktyvuoja saugos diržų įtempiklius. Įvykus avarijai, dar viena sistema aktyvuoja stabdžius, kad būtų išvengta papildomo nekontroliuojamo judėjimo.
Rašyti komentarą