Atėjo aukso amžius: grūdų supirkimo kaina išaugo dvigubai, tačiau ūkininkus džiugina ne tai

„Mes tikrai nesidžiaugiame, kad grūdų ar rapsų kainos dabar yra aukštos. Mums nereikia tų didelių kainų. Mes norime normaliai dirbti, minimaliai uždirbti ir maitinti pasaulį. Ir kad valdžia netampytų mūsų“, – sako Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko pavaduotojas, LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius.

Ūkininko teigimu, šiuo metu grūdų supirkimo kainos Lietuvoje yra dvigubai aukštesnės nei tuo pačiu metu pernai. Tačiau jos iš karto nukristų, jeigu pasaulio rinkoje atsirastų 20 mln. tonų grūdų iš Ukrainos.

Z. Aleksandravičius, kartu su šeima valdantis daugiau kaip 2000 ha ūkį Kupiškio rajone, yra stambus grūdų augintojas.

Nors grūdų supirkimo kainos dabar pakilusios beveik du kartus, Z. Aleksandravičius atkreipė dėmesį, kad išaugo ir žemdirbių išlaidos, o supirkimo kainos esą gali greitai pasikeisti.

„Kainos labai svyruoja. Būna, per dieną nukrenta 40–50 eurų. Tai priklauso nuo Ukrainos. Jeigu pasaulis pasakys, kad išveža grūdus iš Ukrainos, kur yra apie 20 mln. tonų, grūdų balansas pasaulyje akimirksniu pasikeistų ir kainos labai nukristų. Tada, manau, pakliūtume į labai žiaurius spąstus“, – svarstė ūkininkas.

Z. Aleksandravičiaus teigimu, smarkiai išaugo kitos ūkininkų išlaidos.

Smarkiai išaugo kitos ūkininkų išlaidos.

„Pirkome trąšas, kurios 5–6 kartus brangesnės. Chemiją, degalus perkame gerokai brangiau. Metalai, technika – viskas brangsta. Tai jeigu nesugebėsime brangiai parduoti, manau, bus labai liūdnos pasekmės. Bet tikėkimės, kad šito nebus, kad kažkaip išgyvensime. Svarbu, kad nebūtų to karo“ , – sakė ūkininkas.

Keičiasi požiūris į žemdirbius

Vis dėlto, Z. Aleksandravičiaus teigimu, Lietuvos ūkininkai dabar labiausiai džiaugiasi ne geromis grūdų kainomis, o tuo, kad ES valdininkai, išsigandę dėl karo Ukrainoje kilusios maisto krizės, atšaukė daugelį nelogiškų draudimų.

ES valdininkai, išsigandę dėl karo Ukrainoje kilusios maisto krizės, atšaukė daugelį nelogiškų draudimų.

„Norime pasidžiaugti, kad Lietuvoje nėra tokių baisių dalykų kaip Ukrainoje.

Puikiai suprantame ir matome, kad ir žemės ūkis pasidarė ginklas, apie kurį šnekėjome savo valstybės vyrams daugelį dešimtmečių, bet niekas į tai nereagavo.

Netgi atvirkščiai – dabartinis žemės ūkio ministras šaipėsi iš mūsų ir aiškino, kad žemės ūkis yra socialinis verslas ir t. t.

Dabar viskas apvirto kitaip ir mes matome, kad esame labai gerame kelyje, ir labai džiaugiamės, kad Europos Sąjunga pagaliau po daugelio metų šiek tiek sukruto ir pradeda reaguoti į ūkininkų prašymus ir pasiūlymus“, – sakė LŪS vicepirmininkas.

Z. Aleksandravičius daugelį metų atstovauja Lietuvos grūdų (baltyminių ir aliejinių kultūrų) augintojams Briuselyje veikiančioje COPA-COGECA organizacijoje.

Ją sudarančios Europos žemdirbių atstovų organizacija ir ES Žemės ūkio kooperatyvų generalinė konfederacija yra pripažintos Europos institucijose kaip pagrindinis viso ES žemės ūkio sektoriaus atstovaujamasis balsas.

„Ką mes matėme, iki šiol Europos valdininkai buvo labai abejingi žemdirbių problemoms, siūlymams. Prisigalvoja įvairių įvairiausių reformų, kurios yra negyvenimiškos, nelogiškos, brangiai kainuojančios. Bet šiandien situacija pasikeitė akimirksniu. Kiek tai truks, nežinau.

Bet šiandien, pavyzdžiui, Europos Komisija priėmė sprendimą nelaikyti pūdymų. Leisti juose pasėti pasėlius.

Atšaukė ir daug kitų draudimų, kad neapsunkintų mūsų gyvenimo ir nesumažėtų žemės ūkio produktų gamyba“, – džiaugėsi Z. Aleksandravičius.

Iki šiol Europos valdininkai buvo labai abejingi žemdirbių problemoms, siūlymams.

Jis pastebėjo, kad šį ir daugelį kitų nelogiškų ribojimų, kurie trukdė auginti daugiau, sugalvojo ne Lietuvos žemdirbiai.

„Sugalvojo gudrūs žmonės iš Olandijos, iš kitur. O mokslo žmonės ištyrė, kad jeigu vykdytumėme tas reformas, kaip jos yra sumanytos, atskirų kultūrų derlingumas sumažėtų iki pusės“, – sakė Z. Aleksandravičius.

Leido auginti daugiau

Dėl bręstančios maisto krizės ES atšaukė kai kuriuos ribojimus ir leido ūkininkams auginti daugiau.

Ūkininkai šiais metais galės auginti derlių pūdyme, naudojamame ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) įskaitai, ir neprarasti žalinimo išmokų.

Tokį sprendimą, pritaikiusi išimtį, Europos Komisija (EK) priėmė, atsižvelgusi į maisto krizę, kylančią dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Žemės ūkio ministerija atitinkamai iki pasėlių deklaravimo pradžios pakeitė deklaravimo taisyklių punktus.

„Dėl V. Putino invazijos Ukrainoje žaliavos smarkiai pabrango ir išsibalansavo žemės ūkio produktų pasiūla bei paklausa. Šis EK žingsnis leis labiau išnaudoti papildomą gamybos potencialą.

Pūdymas tebėra ariama žemė ir gali būti iškart naudojama žemės ūkio gamybai.

Tad šiais metais šalims narėms leista nukrypti nuo žalinimo reikalavimų, kad būtų pagaminta daugiau produkcijos“, – EK sprendimą komentavo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Šalims narėms leista nukrypti nuo žalinimo reikalavimų, kad būtų pagaminta daugiau produkcijos.

Bus leidžiama ne tik auginti žemės ūkio augalus, bet ir nuimti jų derlių, ganyti gyvulius, naudoti augalų apsaugos priemones. Dėl to ūkininkai nepraras žalinimo išmokų.

Įprastai, jeigu pūdymas naudojamas EASV užskaitai, jame pirmoje metų pusėje draudžiama naudoti augalų apsaugos priemones ir iš šių plotų negali būti gaunama žemės ūkio produkcijos.

Lietuvoje 2021 m. pūdymas, deklaruotas EASV užskaitai, užėmė apie 40 tūkst. hektarų. Pavyzdžiui, jeigu jis visas būtų užsėtas grūdais – grūdinių kultūrų plotai šalyje padidėtų apie 2 proc.

EK išimtys bus taikomos tik tiek, kiek būtina, galbūt tik šiais metais. Metų pabaigoje visos šalys narės turės pateikti detalias ataskaitas, kokia dalis pūdymo buvo dirbama.

Stebisi ministro prognozėmis

LŪS vicepirmininkas prisipažino, kad dabartinio žemės ūkio ministro nekompetencija ir nusišnekėjimas stebina.

K. Navickas gegužės mėn. pabaigoje pareiškė, kad šiemet prognozuojamas geras vidutinis derlius – maždaug 6 mln. tonų grūdų, mat geriausias, kokį Lietuva kūlė, buvo 6,5 mln. tonų.

Dabartinio žemės ūkio ministro nekompetencija ir nusišnekėjimas stebina.

„Dievulėli brangus. Apie tai mes galėsime šnekėti ne anksčiau kaip lapkričio pirmąją. Kada viskas bus nuo laukų nuimta ir suvežta. Nes gyvenime esame patyrę labai žiaurių kataklizmų. Iš ryto laukas gražus, atrodo, kad gausi šešias tonas, o pravažiuoja gamta ir lieka dvi tonos. Ir tos pačios tokios, kad niekur negali parduoti. Toks tas gyvenimas“, – pastebėjo ūkininkas

Ministras K. Navickas anksčiau teigė, kad grūdų kainos po to, kai eksportą sustabdė Indija, šoktelėjo virš 400 eurų už toną, tačiau azotinės trąšos laikosi apie 800 eurų.

„Spėčiau, kad Rusija, kaip viena iš didžiausių kviečių augintojų, sąmoningai pristabdys grūdų eksportą ir taip kels jų kainą“, – sakė jis.

Ministras prognozavo, kad jei gamta nepateiks siurprizų, augalininkystės ūkių pajamos, lyginant su praėjusiais metais, augs 50 procentų.

Valdžia nepadeda

Z. Aleksandravičiaus teigimu, Lietuvos valdžia visiškai nenori paremti ūkininkų jų konkurencinėje kovoje su prekybos tinklais ir monopolinėmis tiekimo sistemomis. Todėl ūkininkai, neturėdami kitos išeities, masiškai pardavė gyvulius.

Lietuvos valdžia visiškai nenori paremti ūkininkų jų konkurencinėje kovoje su prekybos tinklais ir monopolinėmis tiekimo sistemomis.

„Katastrofiškai mažėja gyvuliai, katastrofiškai mažėja augintojai, nes visiškai neapsimoka gaminti pieno. Lieka pievos.

Jas perima vaikai, jaunieji ūkininkai, bet jie per prievartą turi tas pievas iššlaikyti, nors neužsiima gyvulininkyste.

Tai sveiku protu nesuvokiama. Kodėl toks kvailas nevykęs buvo nutarimas, nesuvokiama. Šiandien jis laikinai atidėtas.

Bet kuo toliau pasibaigs, nežinau“, – nelogiškais valdžios sprendimais stebėjosi Z. Aleksandravičius.

Pasak jo, vienam Lietuvos ūkininkui, kuris gyvulių nelaiko, turi tik šunį, buvo liepta pievas atsėti. „Kvailumui ribų nėra.

Tokie dalykai nesuvokiami, taip neturėtų būti“, – pastebėjo LŪS vicepirmininkas.