Ar už taršą gaunamos lėšos padeda siekti aplinkosaugos tikslų?

Tačiau toks ATL lėšų paskirstymas ne tik nepadeda siekti pagrindinio Europos Sąjungos ATL prekybos sistemos tikslo – mažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, bet ir mažina šalies pramonės galimybes investuoti į aplinkosaugą. Kasmet vis daugiau milijonų už ATL išleidžiančios Lietuvos pramonės įmonės tik menką dalį šių lėšų gali investuoti į gamybos modernizavimą ir mažiau taršių technologijų kūrimą, nes į Klimato kaitos fondą surinktos lėšos iš ATL prekybos nukreipiamos į kitas sritis.

Alfa.lt domėjosi, ar už taršą gaunamų lėšų panaudojimas Lietuvoje tikrai padeda siekti ambicingų aplinkosaugos tikslų.

Kaip veikia ATL prekybos sistema ES

Kaip žinoma, Europos Sąjunga (ES) siekia, kad iki 2050 m. jos poveikis klimatui būtų neutralus, t. y. tapti neutralizuoto ŠESD poveikio ekonomika. Šis tikslas yra Europos žaliojo kurso pamatas ir atitinka ES įsipareigojimą pasaulio mastu vykdyti klimato politikos veiksmus pagal Paryžiaus susitarimą.

ES politikos, kuria siekiama kovoti su klimato kaita, pagrindinė priemonė yra ES apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistema. Ji šiuo metu veikia visose ES valstybėse narėse, taip pat Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine ir Didžiojoje Britanijoje.

Pradėjusi veikti 2005 m., šiuo metu ES ATL prekybos sistema apima daugiau kaip 11 tūkst. ŠESD išmetančių įrenginių visoje ES. Tai pirmoji ir vis dar didžiausia tokia sistema pasaulyje, kur dar veikia Šveicarijos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Kinijos, Kazachstano, regioninės Kanados, regioninės JAV, formuojasi kitos ŠESD emisijų prekybos sistemos.

ES ATL prekybos sistema taikoma iškastinį kurą deginantiems įrenginiams, kurių įrengtasis galingumas viršija 20 MW. Tai katilinės, elektrinės, cemento ir kalkių, naftos perdirbimo, keramikos, stiklo, medienos ir popieriaus, plytų ir čerpių, akmens vatos gamybos sektorių įrenginiai.

Nuo 2012 m. į ATL prekybos sistemą įtraukta aviacija, chemijos pramonės gamybos įrenginiai.

Nuo 2013 m. – dėl pramoninių procesų išmetamos azoto suboksido (N2O) dujos.

Veiklos vykdytojams, valdantiems įrenginius, kuriems taikoma ATL prekybos sistema, kiekvienais metais nemokamai išduodamas apskaičiuotas tam tikras jiems skirtinas ATL kiekis.

Praėjus kiekvieniems kalendoriniams metams, šie veiklos vykdytojai turi grąžinti už praėjusius kalendorinius metus tokį kiekį ATL, kokie buvo jų faktiniai tų metų ŠESD išmetimai – 1 ATL už 1 toną CO2 ekvivalento. Laiku neatsiskaitant ATL už išmestą ŠESD kiekį, veiklos vykdytojams skiriama 100 eurų bauda už kiekvieną CO2 ekvivalentą.

Remiantis ES direktyvomis ir kitais teisės aktais kiekvienam įrenginiui išduodamų ATL skaičius kasmet tolygiai mažėja. 2013 m. ES sistemoje dalyvaujantiems įrenginiams bendrai nemokamai buvo skirta apytiksliai 80 proc. istorinio jų metinio ATL poreikio. 2020 m. nemokamai skirta tik apie 30 proc. ATL, o nuo 2036 m. nemokamai skiriamų ATL apskritai turėtų nebelikti.

Jei veiklos vykdytojui nepakanka nemokamų ATL, jis gali įsigyti papildomų ATL pirminėje rinkoje – Europos Komisijos (EK) aukcionuose, arba antrinėje rinkoje – pirkti kitų veiklos vykdytojų parduodamus nepanaudotus ATL.

ATL kainą rinkoje lemia rinkos veiksniai – svyruojanti paklausa ir pasiūla, tačiau dominuoja bendra tendencija, kad ATL sparčiai brangsta. Antai, 2015 m. pradžioje 1 ATL rinkoje kainavo apie 7 Eur. 2020 m. lapkritį 1 ATL kaina svyravo nuo 15,24 iki 30,44 Eur. Šių metų spalio mėn. ATL kainavo 63,66 Eur. Prognozuojama, kad iki 2030 m. ATL kaina gali kilti iki 80-100 Eur ir daugiau.

Kaip paskirstomi pinigai

Įmonėms kasmet perkant vis daugiau ir brangesnių ATL, kasmet surenkama vis daugiau lėšų už aukcione parduotus leidimus.

Lietuvoje 2012 m. už ATL gauta 3,3 mln. Eur, 2013 m. – 20 mln. Eur, 2015 m. – 28,4 mln. Eur, 2017 m. 31,5 mln. Eur, 2018 m. – 80,4 mln. Eur, 2019 m. – 84 mln. Eur, 2020 m. – 86,6 mln. Eur. 2021 m. už aukcione parduotus ATL numatoma gauti apie 80 mln. Eur.

Lietuvos įmonės ATL sistemoje dalyvauja nuo 2005 m. ir nuo tada aplinkosaugos reikalavimai tik griežtėja. 2005–2007 m. ATL sistemoje dalyvavusios 93 įmonės taršos leidimus gaudavo nemokamai. 2008-2012 m. laikotarpiu dalį ATL įmonėms jau teko įsigyti. Nuo 2013 m. tvarka pasikeitė iš esmės, nes neliko nacionalinės kvotos, o nustatyta bendra ES kvota.

Pagal santykinį taršos rodiklį visai produkcijai skaičiuojamas nemokamų ATL kiekis. Trūkstamą dalį įmonės turi nusipirkti rinkoje. 2021-2025 m. laikotarpiui nemokamus ATL planuojama paskirstyti 66 įmonėms.

Daugiausia ATL perka didžiosios Lietuvos chemijos ir cemento pramonės įmonės, tarp jų – Jonavos chemijos produktų gamintoja „Achema“, „Orlen Lietuva“, „Akmenės cementas“. Pavyzdžiui, „Achema“ šiemet už ATL planuoja išleisti virš 49 mln. Eur. Kasmet mažėjant nemokamų ATL skaičiui ir augant jų kainai, 2031 m. už ATL įmonei gali tekti mokėti ir 200 mln. Eur.

Visos šios lėšos keliauja į specialų fondą, iš kurio šiuo metu daugiausia finansuojami ne pramonės žalinimosi projektai, kurie padėtų siekti deklaruojamų ES žaliosios politikos tikslų.

Alfa.lt primena, kad siekiant sukurti atskirą programą už ATL pardavimus gautoms lėšoms rinkti ir klimato kaitos padarinių švelninimo projektams finansuoti, Lietuvoje 2009 m. buvo yra įsteigta Klimato kaitos specialioji programa. Nuo 2019 m. ji vadinasi Klimato kaitos programa (KKP).

Į KPP sąskaitą patenka lėšos, gautos už perleistus Kioto vienetus, tarp jų ir nustatytosios normos vienetus (NNV) ir aukcione parduotus ATL, taip pat fizinių ir juridinių asmenų savanoriškos lėšos ir surinktos ekonominės baudos.

Kaip šios lėšos naudojamos, reglamentuoja 2009 m. liepos 7 d. priimtas Klimato kaitos finansinių instrumentų įstatymas. Pastaraisiais metais daugiausia KKP lėšų teko pastatų modernizavimui, biokuro katilų ir saulės jėgainių įrengimui, bendradarbiavimo projektų įgyvendinimui, perduodant Lietuvos technologijas ir patirtį Gruzijoje, Malyje, Malaizijoje.

Taip pat KKP lėšų teko miškų atkūrimui ir įveisimui, švietimui ir konsultavimui klimato kaitos klausimais, KKP lėšų administravimui ir kitoms klimato kaitos politikos valdymo priemonėms.

Daugiausia – energijos taupymo projektams

Alfa.lt įdėmiau išnagrinėjo šių metų KKP lėšų paskirstymą įvairiems projektams, kurie teoriškai turėtų mažinti ŠESD išmetimą Lietuvoje.

Visas planuojamas 2021 m. KKP biudžetas – 161,6 mln. Eur, dar 108,3 mln. Eur planuojama išmokėti projektams pagal 2017 – 2020 m. gautas paraiškas ir skirtą finansavimą. Tokiu būdu visa 2021 m. KKP sąmata yra 269,9 mln. Eur.

Daugiau kaip pusė šių lėšų – 157,8 mln. Eur – šiemet tenka priemonėms, kurias įgyvendinus turėtų būti pasiekiamas ŠESD kiekio sumažinimas. Tačiau didžioji šios sumos dalis skirta vienai krypčiai – energijos vartojimo efektyvumo didinimui: pastatų modernizavimui numatyta 28,8 mln. Eur, AEI ir aplinkai palankių technologijų diegimui – 129 mln. Eur. Dalis KKP biudžeto paskirta priemonėms, kurias įgyvendinant ŠESD apskritai nėra sumažinamas, –– 3,8 mln. Eur.

2021 m. įmonių pastatų atnaujinimui numatyta 12 mln. Eur (šiuo metu gauta paraiškų už 1,05 mln. Eur); AEI skatinimui įmonių pastatuose – 10 mln. Eur (gauta paraiškų už 10 mln. Eur), elektromobilių skatinimui įmonėms – 5 mln. Eur (šiuo metu gauta paraiškų už 1,3 mln. Eur); mažiau taršaus transporto ir infrastruktūros sukūrimo skatinimui – 10 mln. Eur (gauta paraiškų už 7,8 mln. Eur); biometano gamybos ir biodųjų išvalymo skatinimui – 15 mln. Eur (gauta paraiškų už 40,68 mln. Eur); įmonių, nedalyvaujančių ES ATL prekybos sektoriuje, technologinių procesų atnaujinimui panaudojant AEI – 4 mln. Eur (gauta paraiškų už 0,087 mln. Eur – šis kvietimas jau pasibaigęs); ŠESD bandomiesiems projektams – 2 mln. Eur; energetinio efektyvumo priemonių pagal audito ataskaitas įgyvendinimui – 2 mln. Eur; paramos projektams besivystančioms šalims – 2 mln. Eur (gauta paraiškų už 5 mln. Eur).

Kas Lietuvoje konkrečiai sprendžia, kad KKP lėšos būtų paskirstytos būtent taip? Aplinkos ministerija redakcijai atsakė, kad vadovaujantis Klimato kaitos valdymo finansinių instrumento įstatymu, metinę Klimato kaitos programos lėšų panaudojimo sąmatą, apsvarstytą su Nacionaliniu klimato kaitos komitetu ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, tvirtina Vyriausybė.

„Aplinkos ministerija kasmet viešai kviečia ministerijoms ir jų socialiniams partneriams teikti pasiūlymus dėl naujų priemonių finansavimo iš KKP arba esamų priemonių tolimesnio finansavimo tęsimo.

Pagal gautus pasiūlymus atrenkamos priemonės ir sudaromas metinės sąmatos projektas, kuriame pasiskirstymas tarp atskirų finansavimo krypčių priklauso nuo gautų pasiūlymų iš visų suinteresuotų pusių. Vėliau sąmatos projektas yra pristatomas ir aptariamas Nacionaliniame klimato kaitos komitete, Seimo Aplinkos apsaugos komitete, Vyriausybėje“, – teigiama ministerijos atsakyme redakcijai.

Pasak valdininkų, KKP sąmatos paskirstymas ir priemonės priklauso nuo gautų pasiūlymų iš ministerijų ir socialinių partnerių, bet pasiūlymai turi sutapti su poreikiais.

Galbūt tos priemonės nefinansuoja kiti šaltiniai arba pagal istorinius duomenimis matyti, kad ji paklausi ir reikalingas finansavimas toje srityje.

„Priemonių nustatymas vis dėlto yra derybų rezultatas – Seimo komiteto nuomonė, Nacionalinio klimato kaitos komiteto nuomonė ir pasiūlymai, o vėliau derinimas Vyriausybės nutarimo projektas per Teisės aktų projektų informacinę sistemą su visuomene. Suderintas variantas tvirtinamas Vyriausybė nutarimu. Vyriausybė – galutinis sprendimo priėmėjas, o Aplinkos ministerija užtikrina proceso koordinavimą“, – teigė ministerija.

Vėliau KKP sąmatos keitimas vykdomas atsižvelgiant į situaciją, t. y. ar yra papildomų poreikių jau pasibaigusiems kvietimams (gavus daugiau paraiškų, nei buvo skirta lėšų) ir ar yra likučių iš kitų priemonių (gavus mažiau paraiškų, nei skirta lėšų).

Abejotini „žalieji“ sprendimai

Ekspertai mano, jog už aukcione parduotus ALT gautos lėšos negali eiti į bendrą katilą, vadinamą Klimato kaitos programa.

Siekiant klimato kaitos svarių pokyčių ir spartesnio ŠESD sumažinimo, reikėtų už ATL surenkamomis lėšomis finansuoti ne tik AEI diegimą pastatuose ir daugiabučių renovavimą, bet nukreipti į priemones, skirtas technologiniam proveržiui bei žaliųjų permainų įgyvendinimui.

Iš pramonės įmonių surinkti mokesčiai turėtų sugrįžti pramonei žaliojo kurso bei naujų technologijų įgyvendinimo tikslais. Mat šiuo metu, sumokėdamos milijonus eurų už ATL, įmonės patenka į spąstus.

Kasmet už ATL moka vis daugiau ir šie mokesčiai „suvalgo“ lėšas, kurias verslai galėtų nukreipti į žaliąją transformaciją.