Ar nepritrūksime maisto Lietuvoje?

„Daržovė ant šventos dvasios neužaugs"

Užventiškis ūkininkas Algimantas Vaupšas augina daržoves, javus, yra įkūręs daržovių perdirbimo cechą.

Jau keleri metai ūkininkui - nepalankūs. Praėjusių metų pavasarį teko išmesti dalį užpraėjusių metų rudens derliaus. Dėl COVID-19 pandemijos mokyklos dirbo nuotoliniu būdu, darželiai iš viso nedirbo. Ugdymo įstaigose vaikai nebuvo maitinami. Nepirko ir daržovių.

Praėjusią vasarą dėl karščių daržovės užaugo mažesnės. Taigi, derlius - mažesnis. Šiemet ūkininkas tikisi parduoti visas daržoves. Dalį padovanos Ukrainai.

Tačiau viskas pabrango 300 procentų. Pernai už elektrą užteko 8000 eurų, šiemet atėjo 24 tūkstančių eurų sąskaita. Tiek pabrango elektra. Šaldytuvų išjungti ūkininkas negali.

Ten laikoma daržovių perdirbimo cechelyje pagaminta produkcija. Daržovių skutimui ir virimui taip pat naudojama elektra. Cechelio naikinti irgi nesinori. Kai dalis daržovių perdirbama, paprasčiau realizuoti visą derlių. Be to, užventiškiams sukuriama daugiau darbo vietų.

A.Vaupšas svarsto, kaip pačiam pasigaminti pigesnės elektros. Saulės elektrinės žiemą menkai tegamina elektros. Gal naudingiau būtų nusipirkti generatorių...

Daržovių augintojo nedžiugina ir perspektyvos. Šis pavasaris - šlapias. Ankstyvųjų daržovių tikriausiai nebus. Salietros tona pabrango nuo 180 iki 700 eurų.

A. Vaupšas nuolat ieško būdų, kaip taupyti, kad daržovių savikaina būtų mažesnė. Bendrovės administracines ir daržovių perdirbimo cecho patalpas šildo savomis malkomis ir šiaudais.

Trąšas taip pat naudoja taupiai, įterpdamas į dirvą vadinamuoju lokaliniu tręšimo būdu. Tačiau nei taupymas, nei brangiau parduodamos daržovės neatperka padidėjusių jų auginimo kaštų.

„Šiam sezonui dar turiu nusipirkęs pigesnių trąšų, išsisuksiu. Bet kaip bus kitais metais - didelis klaustukas", - jokių ateities scenarijų nesiryžta piešti ūkininkas.

Kaip tvirtina ekspertai, daržovių auginimas - viena iš ES labiausiai skatinamų ir remiamų ūkio šakų. Tačiau plėtrai trukdo griežtėjantys gamybos reikalavimai, kalbos apie vandens išteklių didesnį apmokestinimą.

Be to, Lietuvoje vis dar trūksta daržovių sandėliavimo patalpų, nepakankamai drėkinimo sistemų.

Brangūs grūdai smogs mėsos sektoriui

Pakražančio seniūnijoje ūkininkaujantis Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas, Lietuvos respublikos žemės ūkio rūmų prezidiumo narys ir tarybos narys Vytautas Barkauskas laiko 200 limuzinų veislės galvijų bandą.

„Tona kviečių kainavo 250 eurų, dabar - 380, - apie galvijų augintojų realybę pasakoja ponas Vytautas. - Trąšos brangsta, dyzelinas brangsta, natūralu, kad brangsta ir grūdai. Brangstant pašarams, atitinkamai turėtų brangti ir mėsa. Bet jos brangimas niekaip nepasiveja išauginimo kaštų šuolio."

Šiuo metu kilogramas jautienos gyvo svorio Lietuvos rinkoje kainuoja nuo 2,50 iki 2,70 euro. Be abejo, pirkėjas parduotuvėse sumoka žymiai brangiau.

Galvijų augintojus iki šiol gelbėjo parama veisliniams galvijams įsigyti. Tačiau šiemet ši parama bus skiriama paskutinį kartą. Ir teks ne kiekvienam arba ji bus mažesnė negu prašyta. Mat lėšų paramai skiriama 1,4 milijono eurų, o galvijų augintojai pateikė paraiškų už 2,4 milijono eurų.

Kitais metais paramos galvijų augintojai jau nebegaus. Bet Lenkijos ūkininkams ji dar bus skiriama. Taigi, atlaikyti konkurenciją sunku.

Beje, šioms sritims numatyta 8 milijonų finansinė injekcija. Dar poros milijonų eurų parama numatyta skerdykloms. Tikėtina, jog svari parama šiek tiek amortizuos dėl mėsos auginimo kaštų patiriamus nuostolius.

Šioje situacijoje stabiliausiai gali išsilaikyti būtent galvijininkystės sektorius. Mat čia ir trumposios maisto grandinės įgyvendinamos sparčiau negu kitose žemės ūkio srityse. Be to, ketinama stiprinti kooperaciją.

Stiprus žemės ūkis - šalies saugumas

Lietuvos ūkininkų sąjungos Kelmės skyriaus pirmininkas Martynas Puidokas pastebi, jog šiemet žemdirbių pavasaris - visiškai kitoks. Kitais pavasariais tokiu metu ūkininkai intensyviai ruošdavosi sėjai. Šiemet elgiasi atsargiai. Bijo per daug investuoti į žemės hektarą, kad patys sau nepaspęstų spąstų.

Jau nuo pernai pavasario brangsta kuras, tepalai, trąšos, elektra.

„Svarbūs žaidėjai pašarų rinkoje buvo Ukraina ir Rusija, - sako M.Puidokas. - Ukraina lyderiavo tarp žaliavų tiekėjų. Dabar laukia ne itin malonūs pokyčiai. Valstybė turėtų permąstyti žemės ūkio strategiją.

Ilgą laiką į žemės ūkį buvo žiūrima lyg ir su panieka. Ypač tai sustiprėjo dabar, kai ekonomikai pradėjo vadovauti mieste išaugęs jaunimas. Ankstesnėse vyriausybėse, matyt, buvo daugiau vyresnio amžiaus žmonių, turinčių patirties, kilusių iš kaimo. Šiandieninės vyriausybės kai kurie nariai į gyvūną ir žemės ūkį žiūri kaip į egzotiką. Tarsi vaikščiotų po zoologijos sodą. Jie nežino, kiek žemdirbiui reikia plušėti dėl kiekvieno duonos kąsnio. Ir galbūt be sąžinės graužimo meta ją į šiukšlių dėžę. O man, jeigu netyčia nukrinta duonos gabalėlis ant žemės, aš pakeliu, atsiprašau ir nupūtęs dulkes suvalgau."

M.Puidoko teigimu, tokiomis aplinkybėmis, kurios yra dabar, stiprinti žemės ūkį reikštų stiprinti ir nacionalinį saugumą. Jau šiandien aišku, jog maistas drastiškai brangs. O jeigu kiltų karinis konfliktas, jo gali ir pritrūkti.