Ar Lietuva gali būti raktas į Europos energetinį saugumą?

Nepaisant to, kad ES sumažino savo energetinę priklausomybę nuo Rusijos, ilguoju laikotarpiu dar reikia daug nuveikti.

Siekdama energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos, Sąjunga galėtų pasimokyti iš vienos iš savo narių, Lietuvos, patirties - šalies, kuri, 1990 m. paskelbusi nepriklausomybę nuo SSRS, sugebėjo prisitaikyti prie sudėtingų geopolitinių aplinkybių ir užtikrinti savo energetinį saugumą.

Iš Lietuvos pavyzdžio galima pasimokyti trijų pagrindinių dalykų.

1 pamoka: neatsisakykite branduolinės energijos

Lietuvos kelias į energetinę nepriklausomybę nebuvo lengvas.

Iki įstojimo į ES 2004 m. gegužės 1 d. branduolinė energetika buvo pagrindinis šalies energijos šaltinis - Vilnius iš jos gamino 77 proc. elektros energijos.

Vis dėlto, kaip išankstinę stojimo į Europos Sąjungą sąlygą, šalis turėjo uždaryti du Ignalinos atominės elektrinės reaktorius, nes jie buvo pagaminti pagal tą pačią pasenusią technologiją kaip ir Černobylio atominė elektrinė.

Vėliau branduolinę energiją pakeitė rusiškos gamtinės dujos ir nafta.

2011 m. šie du šaltiniai sudarė 75 proc. šalies energijos balanso (likusią dalį sudarė akmens anglis, naftos produktai, hidroenergija ir biomasė).

Todėl šalis buvo labai priklausoma nuo angliavandenilių importo iš Rusijos.

Susidūrusi su ta pačia dilema dėl Europos priklausomybės nuo Rusijos po invazijos į Ukrainą, Vokietija spalio mėn. nusprendė išlaikyti tris likusias savo branduolines elektrines bent iki 2023 m.

Lenkijoje ir Nyderlanduose buvo priimti sprendimai statyti atitinkamai tris ir dvi naujas atomines elektrines.

Šios dvi šalys taip pat gali pasigirti dviem išimtinai moksliniams tyrimams skirtais branduoliniais reaktoriais - Maria (30 MW galios) ir Borssele (482 MW galios).

Prancūzija, kuri istoriškai rėmėsi atomine energija, taip pat pritarė branduolinės energijos sugrįžimui, kai prezidentas Emmanuelis Macronas lapkričio mėn. prastūmė įstatymo projektą, kuriuo sušvelninamos planavimo taisyklės, taikomos branduolinių reaktorių statybai.

Šiuo metu branduolinė energija gamina 25 proc. visos Europos elektros energijos, o nepaisant šių planų, tikimasi, kad iki 2050 m. branduolinės energijos dalis sumažės iki 12-15 proc.

Taip yra todėl, kad daug senų reaktorių bus uždaryta, o dauguma naujų planuojama statyti ne Europoje.

2 pamoka: turėkite strategiją

Lietuvos nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NEIS) aiškiai nurodytas tikslas panaikinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Kai praėjusį pavasarį Rusija pradėjo blokuoti dujų eksportą į ES, Vilnius galėjo atsisakyti rusiškų dujų, nes tam ruošėsi daugelį metų.

Tiesą sakant, šalis suprato, kad būtina skubiai nutraukti energetinius ryšius su Maskva, dar 1993 m., kai dėl neatsiskaitymo buvo nutrauktas rusiškos naftos tiekimas, bent jau taip tvirtino Maskva.

Tuometinė vyriausybė pradėjo diversifikuoti naftos tiekėjus, o ypač pagreitį įgavo 2006 m., kai Rusija išjungė naftotiekio "Družba" ("Draugystė") atšaką per Lietuvą.

2021 m. valstybė ėmėsi pertvarkyti savo Butingės terminalą į naftos importo terminalą.

Tai iš esmės leido Vilniui jau 2006 m. diversifikuoti naftos importą ir iki 2022 m. birželio mėn. visiškai nutraukti rusiškos naftos importą.

Šiuo metu Lietuvos nafta importuojama iš Saudo Arabijos, Kazachstano, Jungtinės Karalystės, JAV ir Norvegijos.

Antrasis svarbus Lietuvos energetikos strategijos elementas - daugelį metų tankinamos elektros jungtys su Lenkija (per elektros perdavimo tinklą "LitPolLink" ir būsimą "HarmonyLink") ir su Skandinavija (per nuo 2016 m. veikiantį "NordBalt").

Taigi, dar 2019 m. Rusijai ir Baltarusijai teko maždaug pusė Lietuvos elektros energijos importo.

Nuo 2022 m. šalis elektros energiją perka iš Švedijos (70 proc. importo) ir Latvijos (30 proc.).

Trečioji šios strategijos dalis - per pastaruosius 10 metų sumažintas Rusijos gamtinių dujų importas, pastačius specialų SGD terminalą.

Klaipėdos uosto terminalo atidarymas 2014 m. padėjo diversifikuoti dujų tiekėjus.

Nors 2011 m. visos gamtinės dujos buvo tiekiamos iš Rusijos, iki 2019 m. šis importas sumažėjo 60 %, o iki 2022 m. gegužės mėn. sumažėjo iki nulio, Vyriausybei investavus į daugiau plaukiojančiųjų saugyklų ir SGD importo pajėgumų, be kita ko, iš JAV ir Norvegijos, kurioms Lietuva, nepaisant jos dydžio, yra svarbiausia eksporto kryptis.

3 pamoka: diversifikuoti

Be tiekėjų diversifikavimo, Lietuva investavo į technologijų diversifikavimą.

Praktiškai vyriausybė sumažino gamtinių dujų dalį šalies energijos rūšių derinyje, investuodama į atsinaujinančiąją energiją ir didindama biomasės dalį centralizuotame šildyme.

Tokie technologiniai sprendimai padėjo šaliai įveikti su vėjo ir saulės energija susijusias tiekimo nepastovumo problemas.

Pavyzdžiui, naudojant biomasę, Lietuvai pavyko sumažinti rusiškų dujų dalį šildymo sistemoje nuo 80 proc. 2010 m. iki nulio iki 2022 m.

Balsas, kuris pradeda būti girdimas Europoje ir Prancūzijoje

Lietuva yra puiki energetinio saugumo mokinė. Šalis išlieka stabilumo sala Rytų Europoje ir, nepaisant sudėtingų geoekonominių aplinkybių, pozicionuoja save kaip besiformuojantį investicijų polių.

Energetikos klausimais Europos partneriai gali tik pasimokyti iš Lietuvos modelio.

Atrodo, kad Lietuva išlieka privilegijuota Prancūzijos vyriausybės pašnekovė.

Tai buvo dar kartą patvirtinta spalio pradžioje, kai Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su savo kolege Elisabeth Borne darbo susitikime Matignone, kuriame, be kitų prioritetinių klausimų, buvo aptartas ir energetinis saugumas.

Susitikimas vyko Prancūzijos ir Lietuvos verslo forumo, kurį Paryžiuje surengė didžiausia Prancūzijos darbdavių federacija "Medef International", siekdama skatinti Lietuvos ekonomiką, kuluaruose.

Tai įrodo, kad ši nedidelė šalis, kurioje gyvena apie 3,5 mln. žmonių, domina ir politikus, ir verslo sluoksnius.

Iš kairės: Iš kairės: Latvijos prezidentas Egils Levits, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pozuoja su ES energetikos komisaru Kadri Simsonu per dujotiekio jungties Lenkija-Lietuva (GIPL) atidarymą Jauniūnuose, Lietuvoje, 2022 m. gegužės 5 d.

Dujotiekis eina nuo Jauniūnų gamtinių dujų kompresorių stoties (GKS) Rytų Lietuvoje iki Holovčicų GKS stoties Rytų Lenkijoje, o dujos gali tekėti abiem kryptimis. Petras Malukas/AFP