Ar būtų naudos ištyrus psichologinį klimatą Kretingos Savivaldybėje?

Ylos išlenda iš maišo

Žmogus pasiskiepijo vakcina nuo Covid-19, norėjo išsiimti galimybių pasą, tačiau, atsidaręs internetinį portalą esveikata.lt, jokio įrašo apie tai duomenų bazėje nerado.

Pradėjus aiškintis, yla išlindo iš maišo: skiepijusi medicinos centro darbuotoja įsirašė savo, o ne paciento, duomenis. „Tyrimas tebevyksta“, – taip trumpai incidentą pakomentavo bylą kontroliuojantis Palangos prokuratūros prokuroras Svajūnas Petravičius.

Su svetimais, pažįstamų ar draugų nusifotografuotais ar atsisiųstais galimybių pasais Šventosios g. esančiose parduotuvėse bandyta apsipirkti dukart: spalio 22 d. ir ilgąjį Vėlinių savaitgalį.

Ar gyventojai nežino, ar neskaito, nėra girdėję, jog tai gresia baudžiamąja atsakomybe?

Abiem šiais atvejais Policijos komisariate pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal Baudžiamojo kodekso 302 str. 2 dalį, kuri skamba: kas pagrobė ar, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, baudžiamas bauda arba areštu, net laisvės atėmimu iki 6-erių metų.

Tačiau Kretingos rajono policijos komisariato vadovas Arūnas Pužauskas nenusiteikęs bauginti kalėjimu. „Straipsnio sankcijoje tai numatyta, bet bausmė prasideda nuo baudos arba arešto.

Laisvės atėmimas būtų taikomas nebent labai jau antivisuomeniškam, turinčiam daug teistumų žmogui“, – sakė jis.

Nenori rodyti pasų, kvestionuoja jų reikalingumą Kretingoje „Rimi“ parduotuvė yra įsikūrusi bendrovei „Balthaus“ priklausančiame prekybos centre ir yra viena patalpų nuomotojų. Galimybių pasų tikrinimą organizuoja ši bendrovė.

Kaip sakė UAB „Rimi Lietuva“ atstovė spaudai Gabrielė Šerėnienė, per praėjusį laikotarpį, kai Lietuvoje įsigaliojo reikalavimas didžiosiose parduotuvėse tikrinti galimybių pasus ir jiems prilygstančius dokumentus, sulaukta įvairių pirkėjų reakcijų.

Žmonės daugiausia supratingai reagavo į naują tvarką, ramiai priėmė faktą, kad prekybos centrai laikosi jos lygiai taip pat, kaip ir bet kokių kitų reguliavimų, kuriuos nustato mūsų valstybės institucijos.

„Bet buvo ir situacijų, kai apsaugos darbuotojams teko aiškintis su pirkėjais, nenorinčiais pateikti galimybių pasų ar kvestionuojančiais šių dokumentų reikalingumą.

Tačiau atvejų, kai šios situacijos peraugtų į konfliktus, kuriuose reikėtų policijos pareigūnų pagalbos, visoje Lietuvoje mūsų tinkle – vienetai“, – teigė G. Šerėnienė.

Atsižvelgiant į Vyriausybės nurodymus, nuo rugsėjo 13-osios ir „Maxima“ parduotuvėse, kurių plotas didesnis negu 1 tūkst. 500 kv. m, pirkėjų prašoma parodyti galimybių pasus ar kitus jiems prilygstančius dokumentus.

Mažesnėse parduotuvėse nuo spalio 22 dienos ribojami pirkėjų srautai – vienam klientui užtikrinama 30 kv. m. Taip yra ir abiejose „Maxima“ parduotuvėse Kretingoje.

Kaip „Pajūrio naujienoms“ teigė Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, „Maxima X“ parduotuvėje Žemaitės alėjoje vienu metu gali būti 32 pirkėjai, o „Maxima XX“, esančioje Rotušės aikštėje, – 38 pirkėjai.

Ši informacija pasitinka pirkėjus prie durų.

Anot direktorės, reguliuojant žmonių srautus, sumažintas pirkinių vežimėlių skaičius, o krepšelių atsisakyta.

„Pasitaiko pavienių atvejų, kai žmonės piktinasi naująja tvarka, bet absoliuti dauguma supranta, jog šiuo metu svarbu susitelkti ir jausti atsakomybę tiek už save, tiek už kitus, kol pandeminė situacija visoje šalyje nėra gera“, – sakė E. Dapkienė.

Kam tas krepšelis, jei pirks tik bananų?

Pagal krepšelius pirkėjų skaičius reguliuojamas ir nedidelėse Kretingoje esančiose „Iki“ parduotuvėse, galimybių paso neprašoma.

Kaip pakomentavo „Iki“ parduotuvių tinklą valdančios „Palink“ bendrovės komunikacijos vadovė Vaida Budrienė, kadangi panaši tvarka galiojo ir prieš tai buvusio karantino metu, klientai pripratę, nors taip pat sulaukiama pasipiktinimų: kodėl privalo dėvėti kaukes, kodėl turi pasiimti krepšelį, jeigu atėjo nusipirkti tik bananų.

„Parduotuvių personalas, apsaugos darbuotojai aiškina, jog ne mes išsigalvojome, visi turime vykdyti Vyriausybės sprendimus.

Jeigu srautų nereguliuotume pagal krepšelius, o prekybos salėje po vieną skaičiuotume pirkėjus, užtikrinant jiems 30 kv. m plotą, apsunkintų darbą, be to, reikalautų papildomų žmogiškųjų resursų“, – sakė komunikacijos vadovė. Ji atviravo, kad, įsigaliojus reikalavimams, o ir dėl saugumo vengiant kontaktų, pirkėjų parduotuvėse sumažėjo.

„Jie ateina rečiau, bet perka daugiau, kad užtektų savaitei.

Todėl apyvarta yra panaši į ankstesnę. Mums iššūkiu tapo aptarnavimo greitis, taip pat – užtikrinti, kad nesutriktų prekių tiekimo grandinė. Vienu apsilankymu žmogus lentynose turi atrasti ir to, ir ano – antraip nueis į šalia esančią parduotuvę“, – sakė V. Budrienė.

Galimybių pasų iš pirkėjų reikalaujančios „Norfos“ parduotuvės atstovas spaudai Darius Ryliškis pripažino, kad smulkių incidentų Kretingoje pasitaikė: kai kurie žmonės piktinasi, kam to paso išvis reikia, kai kurie – nors jį ir turi – kodėl būtina rodyti?

O kai kurie, pašnekovo žodžiais, apskritai viskuo nepatenkinti. D. Ryliškis pripažino, kad tose „Norfos“ parduotuvėse, kuriose reikalaujama galimybių paso, pirkėjų sumažėjo, o kuriose nereikalaujama, – padaugėjo. „Vis dėlto tiek, kiek padaugėjo, sumažėjimo nekompensuoja“, – teigė jis.

Dvi savaitės, kai be galimybių paso pirkėjai nebepatenka ir į „Lidl“ parduotuvę Kretingoje.

Šio tinklo atstovas spaudai Valdas Lopata patikino, jog didesnių nesusipratimų kol kas taip pat išvengta, mat vis daugiau žmonių įgyja galimybių pasus arba jiems prilygstančius dokumentus, taigi problema sprendžiasi savaime.