Ant Vyriausybės stalo – sprendimas, leisiantis Vilniuje deginti mazutą

Energetikos ministerija siūlo kriterijų sąrašą papildyti staigiu šilumos kainų augimu, kai prognozuojamas TTF (Nyderlandų – BNS) dujų indeksas yra du kartus didesnis nei reguliuotojo apskaičiuota penkerių metų vidutinė dujų kaina ir dėl to skubiai reikia pakeisti įprastą kuro rūšį. 

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas anksčiau BNS sakė, kad kriterijų pakeitimai leis skelbti ekstremaliąją situaciją savivaldybėje dėl ekonominių aplinkybių, pavyzdžiui, išaugus dujų kainai. Pasak jo, ekstremalią situaciją numatoma paskelbti dar šią savaitę. 

Pasak V. Benkunsko, paskelbus ekstremalią situaciją nereikės Aplinkos apsaugos agentūros leidimo deginti mazutą: „Net leidimo tuomet nebereikia – atsiranda formalus pagrindas deginti šį kurą“.   

Tuo metu Aplinkos ministerijos atstovė Aistė Žilinskienė sako, kad Vyriausybės sprendimas ir ekstremalios situacijos paskelbimas leis VŠT greičiau gauti leidimą ir pradėti deginti mazutą. 

„Tai pagreitins ir palengvins (leidimo deginti mazutą – BNS) išdavimo procedūras. (...) Šilumos tinklai gali kreiptis ir dabar dėl deginimo, turi atitikti tam tikrus kriterijus ir jie gali kreiptis.

Jeigu jie nespėtų atitikti ir susitvarkyti, yra alternatyvus sprendimas – ekstremali situacija, kurią paskelbus galima pagreitintai (gauti leidimą deginti mazutą – BNS)“, – BNS sakė A. Žilinskienė. 

VŠT vadovas Gerimantas Bakanas BNS teigė, jog įmonė iki šios savaitės pabaigos ketina pateikti paraišką Aplinkos apsaugos agentūrai pakeisti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą į jį įtraukiant mažasierį mazutą. 

Pasak jo, paraiškos rengimas užtruko dėl poveikio aplinkai vertinimo. 

„Paraiška ruošta lygiagrečiai su poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentu, bet galutiniai sprendiniai ir informacija gali būti suformuluoti tik gavus poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą.

Pavyzdžiui, vienas iš veiksmų, kuris reikalingas norint pateikti TIPK paraišką – šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos planas, kuris poveikio aplinkai vertinimo metu nenagrinėjamas.

Šį žingsnį galima atlikti tik gavus Aplinkos apsaugos agentūros poveikio aplinkai vertinimo išvadą, todėl iš anksto pasiruošti TIPK paraiškos teikimui procesiškai neįmanoma“, – BNS teigė G. Bakanas. 

Aplinkos apsaugos agentūra teigė atrankos išvadą dėl mazuto deginimo galimybių priėmusi praėjusį penktadienį. 

Agentūros teigimu, jei ekstremali situacija Vilniuje nebūtų paskelbta, VŠT leidimas deginti mazutą būtų suteiktas atlikus poveikio aplinkai vertinimą bei gavus arba pakeitus TIPK leidimą – pastaroji procedūra trunka mažiausiai iki 35 dienų. 

VŠT ir sostinės savivaldybė teigia, jog mažasierio mazuto deginimas būtų laikinas sprendimas, keičiant itin brangias gamtines dujas, kol po metų pradės veikti „Ignitis grupės” valdomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas.

Skaičiuojama, kad naudojant mažasierį mazutą vidutinė šilumos kaina galėtų siekti 8-9 centus už kilovatvalandę (kWh), tuo metu deginant dujas ji būtų apie 16-17 centų už kWh. 

Dėl vėluojančių VKJ biokuro bloko statybų sostinėje 44 proc. šilumos pagaminama deginant dujas, kai vidutiniškai Lietuvoje 75 proc. jos gaminama iš biokuro. VKJ biokuro blokas visu pajėgumu turėtų pradėti dirbti 2023–2024 metų šildymo sezoną.