Ambicijų statyti jūros vėjo jėgaines Baltijos šalyse turintis plėtotojas neatskleidžia, ar dalyvauja konkurse Lietuvoje

Tuo metu Baltijos šalyse plėtoti jūrų vėjo energetiką planuojančios „European Energy“ padalinio Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis neatskleidė, ar danų bendrovė rinkos reguliuotojui paraišką pateikė, ar ne.

„Kaip tik vakar turėjome vidinę diskusiją. Deja, turėsiu nuvilti, tačiau komentuoti šitos situacijos negalėsiu. Vyksta ta kvalifikacija ir mes nei patvirtiname, nei paneigiame, kad dalyvaujame. Tiesiog kol kas nuo komentarų susilaikome“, – Eltai teigė T. Konkovskis.

„European Energy“ gegužės viduryje skelbė, kad kartu su Norvegijos jūros vėjo jėgainių įmone „Vargronn“ sutarė dėl ilgalaikės partnerystės siekiant plėtoti jūros vėjo energetiką Baltijos jūroje Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Bendrovė įžvelgia potencialą Baltijos šalių vandenyse įrengti daugiau nei 15 gigavatų galios jėgainių.

„Žinoma, dalyvavimą svarstėme, ir sąlygas peržiūrėjome, bet tegul vyksta ta kvalifikacija savo eiga. Jokios informacijos tiesiog neskleisime“, – pažymėjo „European Energy“ Vilniaus biuro vadovas.

Kad „Ignitis grupė“ dalyvaus aukcione Eltai patvirtino įmonės atstovas Artūras Ketlerius. Pasak jo, jį laimėjus, grupė projektą plėtotų su Madride įsikūrusia jūros vėjo parkų plėtotoja „Ocean Winds“.

„Kaip ir skelbėme per vertybinių popierių biržas ir iki šiol – taip, dalyvaujame šiame konkurse su „Ocean Winds“, savo partneriais“, – teigė A. Ketlerius.

ELTA primena, kad pirmadienį baigėsi dviejų mėnesių terminas, per kurį potencialūs plėtotojai galėjo teikti paraiškas VERT dalyvauti pirmame jūrinio vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje konkurse. Jo laimėtojas 700 MW maksimalios galios jėgainių kompleksą statytų be valstybės paramos.

VERT narė Jelena Dilienė antradienį žurnalistams patvirtino, jog į aukcioną užsiregistravo du dalyviai. Toliau rinkos reguliuotojas maždaug mėnesį tikrins, ar dalyviai atitinka iškeltas konkurso sąlygas.

Tuomet, kaip teigė ji, dalyviai varžysis aukcione – jį laimės plėtotojas, pasiūlęs didžiausią elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje vystymo mokestį. Po to speciali Vyriausybės komisija vertins, ar jis atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

J. Dilienės teigimu, viliamasi, jog konkurso nugalėtojas paaiškės rugsėjo pradžioje.

Pati VERT atstovė negalėjo įvardyti, kokios bendrovės išreiškė norą dalyvauti konkurse, esą ši informacija kol kas yra konfidenciali.

Aukcioną laimėjusi bendrovė įgis teisę maždaug 36 kilometrų atstumu nuo Palangos savomis lėšomis statyti jūrų vėjo parką, kurio mažiausia įrengtoji galia būtų 580 MW, o didžiausia leistina generuoti galia – 700 MW.

Jo reikalavimų apraše nustatyta, kad vėjo jėgainėms įrengti ir prijungti prie elektros tinklų reikės 1,83 mlrd. eurų – maždaug tokia yra numanoma parko vertė.

Parką galėtų statyti tik toks plėtotojas, kuris per trejus metus turėjo bent 250 mln. eurų vidutinių pajamų bei valdo ne mažesnį kaip 20 proc. projekto vertės kapitalą. Dalyviai taip pat turėjo įrodyti, jog yra įgyvendinę arba turi teisę plėtoti bent 150 MW galios jūrinio vėjo jėgainių parką.

Laimėtojas pats turės atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir visus kitus būtinus tyrimus bei parko statybai būtinus veiksmus. Kartu jis turės prijungti parką prie elektros perdavimo tinklų sausumoje, valdyti jame pagamintos elektros sukeltą disbalansą.

Taip pat reikalavimų dokumente numatytas skatinimas statyti parką su kuo mažesnėmis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis, įpareigojama bent 3 proc. statybos darbų pavesti mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Konkurso laimėtojas dar privalės bent 5 mln. eurų numatyti aplinkos apsaugai Lietuvos jūrinėje teritorijoje, o pajūrio savivaldybių bendruomenėms kasmet skirti po eurą už kiekvieną pagamintą elektros megavatvalandę. Energetikos ministerija skaičiuoja, kad tokios įmokos suma galėtų siekti apie 3 mln. eurų.

Verslo atstovai yra kritikavę pirmojo konkurso sąlygas. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos prezidentas Martynas Nagevičius yra teigęs, jog plėtotojai baiminasi rizikų, kurias tektų prisiimti plėtojant tokį projektą be valstybės paramos.

Pasak jo, parko valdytojas neturėtų jokių valstybės garantijų dėl kainų svyravimų rinkoje, be to, plėtotojams trūksta informacijos apie jūros dugną parko vietoje, kadangi valstybė neatliko dugno tyrimo, poveikio aplinkai vertinimo.

Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė savo ruožtu yra teigusi, kad panašūs konkursai be valstybės paramos vyksta kitose Europos šalyse, o planuojamo parko vietoje vyrauja elektros generacijai palankūs vėjai, yra geras jūros dugnas.