Abejotino teisėtumo sprendimai gamtinių dujų ir elektros energijos sektoriuje

Lietuva šiuo metu importuoja apie 70 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos.

Vienas iš praktinių elektros energijos patikimumo užtikrinimo priemonių yra tretinio aktyviosios galios rezervo aukciono organizavimas, kuriame vietiniai gamintojai turi teorinę galimybę teikti elektros gamybos paslaugas ir užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tinklo darbą.

Tačiau teoriškai prieinamai galimybei privatiems elektros gamintojams lygiomis sąlygomis aukcione varžytis su viena valstybės įmone statomos dirbtinės kliūtys.

Pašalino pasitelkę dirbtinę kliūtį

Pasinaudojus viena tokia kliūtimi, Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ organizuotame kitų metų tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos tiekimo aukcione neleista dalyvauti Jonavos chemijos produktų gamyklos „Achema“ elektros gamybos įrenginiams.

Siekdama 2022 m. užsitikrinti 519 MW apimties tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos tiekimą, „Litgrid“ rugsėjo 28 d. paskelbė tretinio aktyviosios galios rezervo aukcioną. Elektros energijos gamintojai pakviesti pateikti aukciono pasiūlymus nuo rugsėjo 29 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

Tačiau „Achemos“ pasiūlymas dalyvauti aukcione nebuvo priimtas ir net nesvarstytas.

„Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Donatas Matelionis rugsėjo 30 d. „Achemą“ informavo, kad įmonė neatitiko tretinio aktyviosios galios rezervo aukciono reglamento, todėl jos pasiūlymas buvo atmestas ir nedalyvavo nustatant aukciono laimėtojus teikti tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugą 2022 m.

Skelbdamas šių metų aukcioną „Litgrid“ iš anksto perspėjo, kad vertins tik tuos elektros energijos gamintojus, kurie atitiks atnaujintą ir su Energetikos ministerija suderintą tretinio aktyviosios galios rezervo aukciono reglamentą. Atnaujintą reglamentą ministerijos vardu rugsėjo 27 d. pasirašė energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Vienas iš šio reglamento punktų nurodo, kad aukcione gali dalyvauti tik tie gamintojai, kurie neturi pradelstų mokėjimų už gamtinių dujų saugumo dedamąją.

Kaip žinoma, SGD terminalo veikla Lietuvoje yra išlaikoma iš specialaus mokesčio – gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Ją moka visi gamtinių dujų vartotojai, o daugiausia – „Achema“.

Skaičiuojama, kad iš viso „Achema“ 2013–2021 m. jau yra sumokėjusi daugiau kaip 152,6 mln. eurų SGD terminalui išlaikyti skirto mokesčio.

Tačiau „Litgrid“ rašte įmonei nurodė, kad „Achemos“ įsiskolinimai šio mokesčio administratoriui „Amber Grid“ dėl gamtinių dujų saugumo dedamosios siekia 5,6 mln. eurų.

Iš tikrųjų didžiausia SGD terminalo mokesčio šalyje mokėtoja „Achema“ neturi pradelstų mokėjimų už gamtinių dujų saugumo dedamąją.

Apie tai „Litgrid“ dar prieš aukciono pradžią informavo „Achemos“ vyr. juristas Rytis Budrius. Rašte aukciono organizatorei įmonės teisininkas nurodė, kad dėl sumokėtų lėšų už SGD terminalo saugumo dedamąją įskaitymo tvarkos įmonė su dujų perdavimo operatore „Amber Grid“ sprendžia teisinį ginčą Kauno apygardos teisme.

„Tikimės, jog šio ginčo aplinkybė nebus traktuojama kaip formali kliūtis dalyvauti konkurse siekiant įgyvendinti valstybės iškeltus tikslus“, – prieš aukciono pradžią „Litgrid“ raštu informavo „Achemos“ teisininkas.

Tačiau į įmonės išdėstytas aplinkybes „Litgrid“ neatsižvelgė ir „Achemos“ pasiūlymą dalyvauti aukcione atmetė.

Išskyrus teisiškai abejotiną saugumo dedamosios mokėjimų reikalavimą, visu kitus kriterijus, keliamus aukciono dalyviams, „Achema“ atitiko.

Įmonė turi galiojantį leidimą verstis elektros energijos gamybos veikla, galiojančias disbalanso ir balansavimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis su operatoriumi, veikiančius įrenginius, personalą, užtikrinantį įrenginių panaudojimą suteikti rezervo paslaugas ir kt.

„Achema“ taip pat atitiko kitas tretinio rezervo teikimui būtinas sąlygas: įmonės elektros gamybos įrenginiai 12 mėnesių iki aukciono pradžios sėkmingai atliko pasileidimo iš šaltos būklės, sinchronizavimo su sistema ir minimalios galios atleidimo į tinklą bandymus arba buvo sinchronizuoti ir pateikė elektros energiją į elektros tinklus.

Politiniai sprendimai energetikos sektoriuje?

Kai kurie ekspertai mano, jog tretinio aktyvios galios rezervų aukciono reglamente nustatytas reikalavimas aukciono dalyviams neturėti pradelstų mokėjimų už gamtinių dujų saugumo dedamąją savo esme yra politinio pobūdžio ir skirtas vienai bendrovei AB „Achema“, kuri užginčijo teismuose tokio mokesčio teisėtumą.

Ši situacija kelia ne vieną kontroversišką klausimą.

Ar Energetikos ministerija per jos valdomas bendroves gali sau leisti „spausti“ vieną privatų subjektą paklusti abejotino teisėtumo sprendimams gamtinių dujų sektoriuje, nekreipdama dėmesio į Seimo nutarimu patvirtintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją?

97,5 proc. „Litgrid“ akcijų valdo energetikos grupė „Epso-G“, kurios akcininkė yra Energetikos ministerija.

Kodėl, užtikrinant tinkamą elektros energijos sektoriaus funkcionavimą, keliama sąlyga būti neskolingam už vieną konkretų objektą kitame, gamtinių dujų sektoriuje? Kaip gamtinių dujų saugumo dedamoji yra susijusi su elektros gamyba?

Ši konkreti aplinkybė kelia įtarimų, jog Lietuvos energetikos sektoriuje leidžiant teisės aktus vis dar vyrauja subjektyvus šališkumas konkrečių bendrovių atžvilgiu.

Įtvirtino vietos gamybos skatinimą

Alfa.lt primena, kad Lietuvos valstybė patvirtinusi Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS) deklaravo siekį kurti ir taikyti konkurencines priemones, skatinančias investicijas į patikimos vietinės energijos gamybos plėtrą, taip pat išsikėlė tikslą importuojamą elektros energiją pakeisti gaminama vietine elektros energija.

Siekiama, kad 2020 m. Lietuvoje gaminama elektros energija sudarytų 35 proc. (65 proc. – importuojamos elektros energijos), 2030 m. – 70 proc. (30 proc. – importuojamos elektros energijos), o 2050 m. – 100 proc. bendrai suvartojamos galutinės elektros energijos.

Viena iš praktinių elektros energijos patikimumo užtikrinimo priemonių yra tretinio aktyviosios galios rezervo aukciono organizavimas, kuriame vietiniai gamintojai turi galimybę suteikti rinkai elektros gamybos paslaugas, užtikrinant elektros energijos tinklo darbą.

Vėl laimėjo „Ignitis gamybos“ įrenginiai

Aukcioną laimėjusiai „Ignitis gamybai“ už 519 MW tretinio aktyviosios galios rezervo kiekį 2022 m. „Litgrid“ sumokės 17,9 mln. eurų.

Bendrovei priklausanti Lietuvos elektrinė 7-uoju bloku užtikrins 260 MW rezervą už 8,8 mln. eurų, o 8-uoju bloku – 259 MW rezervą už 9,1 mln. eurų.

„Ignitis gamyba“ visą tretinio rezervo paslaugą teikė ir 2020 m.

Alfa.lt primena, kad „Ignitis gamyba“ (buvusi „Lietuvos energija“) per visą šalies nepriklausomybės laikotarpį išlaikė monopolį teikti tretinio rezervo paslaugas.

O tai, kad valstybės įmonei be konkurso buvo užsakoma ši paslauga, kėlė privataus kapitalo ir miestų savivaldybių valdomų elektros gamintojų nepasitenkinimą. Mat šios elektrinės valstybei būtiną paslaugą gali teikti pigiau nei Elektrėnų blokai.

Kita vertus, už paslaugą mokamos lėšos šioms elektrinėms padėtų investuoti į įrenginių modernizavimą ir taip prisidėti prie NENS nustatytų tikslų. Valstybės įtvirtintą nekonkurencinę tvarką, dėl kurios netaupomos elektros vartotojų lėšos, kritikavo ir nepriklausomi energetikos ekspertai.

Išardyti įteisintą Lietuvos elektrinės monopolį išdrįso tik Sauliaus Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas. 2019 m. tretinio rezervo paslaugą, laimėjusios aukcioną, be „Ignitis gamybos“, teikė „Panevėžio energija“, Kauno termofikacinė elektrinė ir Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma „Orlen Lietuva“.

Šiemet tretinį avarinį aktyviosios galios rezervą užtikrina „Ignitis gamyba“ ir „Orlen Lietuva“.

Atrodo, jog po Seimo rinkimų vėl grįžtama prie valstybinio monopolio idėjos. Nors teisės aktais nustatyta tretinio rezervo paslaugą užsakyti gamybos įmonėms, laimėjusioms viešą aukcioną, valstybės įmonės konkurentams net neleidžiama teikti pasiūlymų. Tam sėkmingai pasitelkiamas aukciono reglamentas, galbūt specialiai pritaikytas potencialiam aukciono laimėtojui.

Antrinis avarinis rezervas, dabar vadinamas balansavimo pajėgumu, skirtas galios ir elektros energijos trūkumui sistemos valdymo rajone kompensuoti, taip pat pirminiam aktyviosios galios rezervui atkurti. Jis turi būti aktyvuojamas ne ilgiau kaip per 15 min.

Tretinis rezervas skirtas pakeisti antrinį rezervą ir turi įsijungti per 12 val., o energiją gaminti iki 10 parų.

„Litgrid“ atsakymai į Alfa.lt klausimus

– Kodėl Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ su Energetikos ministerija suderintame tretinio aktyviosios galios rezervo aukciono reglamente įrašyta nuostata (2.1 (f) punktas), kad aukcione gali dalyvauti tik tie gamintojai, kurie neturi pradelstų mokėjimų už gamtinių dujų saugumo dedamąją?

– Tretinis galios rezervas yra strateginė paslauga, nuo kurios teikimo priklauso visa Lietuvos energetinė sistema, tad šio aukciono dalyviams keliami aukščiausi kokybės ir patikimumo standartai. Tretinio aktyviosios galios rezervo aukciono reglamento 2.1 (f) p. reikalavimas kartu su 2.1 (e) p. (neturi daugiau nei 100 eurų siekiančių pradelstų skolų operatoriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondui) užtikrina, kad aukcione dalyvautų tik mokūs gamintojai, galintys užtikrinti patikimą tretinio galios rezervo paslaugos teikimą.

Siekiant įgyvendinti Elektros tinklų naudojimo taisyklių ir Reglamento punktuose numatytus reikalavimus užtikrinti elektros energijos gamybą ne trumpesniam nei 10 parų laikotarpiui, gamintojai, mokėdami gamtinių dujų saugumo dedamąją, užsitikrina dujų prieinamumą per SGD terminalą.

– Kodėl užtikrinant tinkamą elektros energijos sektoriaus funkcionavimą keliama sąlyga būti neskolingam už vieną konkretų objektą kitame, gamtinių dujų, sektoriuje? Kaip gamtinių dujų saugumo dedamoji yra susijusi su elektros gamyba?

– Elektros energijos gamyba yra tiesiogiai susijusi su dujų prieinamumu, nes dujos yra viena iš žaliavų, būtinų elektros energijos gamybai. Elektros energijos gamintojai technologiškai neturi galimybės užsitikrinti dujų atsargų, reikalingų elektros energijos gamybai 10 parų laikotarpiui, tad elektros energijos gamintojai, mokėdami dujų saugumo dedamąją, užsitikrina dujų prieinamumą per SGD terminalą.

– Ar minima nuostata sukurta tam, kad iš aukciono būtų galima „teisėtai“ pašalinti vieną privatų subjektą bei priversti jį paklusti sprendimams dujų sektoriuje, kurių teisėtumą šis subjektas ginčija teismine tvarka?

– Reikalavimas dėl atsiskaitymo už gamtinių dujų saugumo dedamąją yra taikomas absoliučiai visiems tretinio aktyviosios galios rezervo aukciono dalyviams ir nesukuria jokių išimtinių sąlygų nė vienam tretinio aktyviosios galios rezervo aukciono dalyviui.