Velykų margučiai: spalvos ir simboliai, lemiantys ateitį

Velykų margutis – nebeatsiejamas šios šventės simbolis. Kone kiekviena Lietuvos šeima, didelė pasaulio dalis per Velykas stalą puošia margučiais, ridena juos, renka stipriausius. Tačiau XXI a. įsibėgėjus jau retas kuris tiksliai žino, ką reiškia vienas ar kitas simbolis ant margučio ir kurie augalai geriausiai tinka marginimui, kiaušinių spalvinimui, tuo tarpu spalvos ir simboliai tampa linkėjimais ateičiai.

Krikščioniams margutis yra naujo gyvenimo simbolis. Senos legendos pasakoja, kad Mergelė Marija prie kryžiaus sutiko kareivį ir davė jam kiaušinį. Susigraudinusi ji apsiverkė, o ašaros nukritusios ant kiaušinio išmargino jį briliantų spalvos dėmėmis.

Dar kita legenda pasakoja, kad Marija Magdalietė vyko prie Jėzaus kapo ir kartu su savimi nešėsi krepšį kiaušinių. Kai nuvyko prie kapo ir atidengė kiaušinius, pamatė juos visus nusidažiusius vaivorykštės spalvom. Štai kodėl per Velykas kiaušinius marginame.

Iki XX a. pradžios kiaušiniai per Velykas buvo marginami augaliniais dažais: svogūno lukštais, beržų lapais, šieno pakratais, ąžuolo ir juodalksnio žieve. Šitaip kiaušiniai tapdavo rusvi, žalsvi, gelsvi.

Kai kuriose Lietuvos vietose kiaušiniai iki šiol dažomi būtent taip. Vėliau atsirado sintetinių anilino dažų, kurie kiaušinius nudažo žymiai ryškesne spalva.

Velykų margučiai puošiami ir raštais, naudojant pačias įvairiausias technikas. Ypač dažnai dažant margučius augaliniais dažais, kiaušinis yra apdėliojamas įvairiausiais žolynais, atsargiai sukamas į kojinę, marlę, kad augalai tvirtai prisispaustų prie kiaušinio.

Po išvirimo dažuose ant tokių kiaušinių išryškėja įvairiausių augalų lapeliai, žiedai. Ši marginimo technika vadinama batika.

Dar viena iš tradicijų – kiaušinius marginti piešiant raštus karštu vašku arba jau nudažytus kiaušinius skutinėjant adata ar skustuvu. Kartais tokie kiaušiniai tampa atskiru grafikos kūriniu, o jų elementai ir raštų detalės naudojami skrynių tapyboje, keramikos ornamentuose.

Skutinėto arba karštu vašku išpiešto margučio raštams dažniausiai naudoti praeityje gilią prasmę turėję simboliai: saulutės, kryžiukai, spiralės, žalčiai, žiedai, dantukai, eglutės.

Vienas dažniausių rašto elementų – trikampis – dar kitaip vadinamas keturiasdešimties trikampių raštu. Jis simbolizuoja keturiasdešimt Gavėnios dienų, keturiasdešimt kankinių, keturiasdešimt dienų Kristaus praleistų dykumoje.

Beje, taškai, kurie retkarčiais simbolizuoja gegutę (pavasario simbolis), reiškia dar ir legendines Mergelės Marijos ašaras.

Tačiau piešiniai ant Velykų margučių būna ne tik abstraktūs, bet ir labai aiškūs, ryškūs, reiškiantys palinkėjimus.

Štai sėkmę ir turtus pranašauja malūnas ant margučio, gausų derlių – gyvybės medis. Paparčio žiedo stebuklus pildyti gali pradėti dovanų gautas margutis su langeliu. Jis reiškia, kad matysite tai, ko nemato kiti.

Keliauninkams patariama kartu su savimi turėti margutį, ant kurio – paukštis. Šį turintys žmonės niekada nepasiklys. Dovanoti margutį su drugeliu arba gaidžiu nepatartina tiems, kurie nerado antrosios pusės, nes drugelis reiškia nepastovumą, o gaidys – svetimoteriavimą.

Margučio spalva taip pat turi didelę reikšmę. Raudonu kiaušiniu linkima būti stipriam, aktyviam, visus nugalėti. Mėlynas margutis reiškia ramybę, kantrybę ir protą. Žalia – gerumo ir naivumo spalva, o geltona – saulės ir pinigų spalva, tačiau kartu ir godumo.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder