Kosmetinės revizija – specialistė patarė, kokias 5 priemones svarbu turėti šią vasarą

Pakitusi oro temperatūra ir drėgmė reikalauja naujų įpročių, kurie gali padėti išvengti šių nemalonumų. „Eurovaistinė internete“ odos priežiūros specialistė Orinta Ramanauskaitė pataria – kokios 5 priemonės turėtų atsidurti jūsų vasaros kosmetinėje, o ką reikėtų palikti stalčiuje žiemos sezonui.

1. Kosmetinę būtinai papildykite odos šveitikliu

Jeigu iki šiol nenaudojote odos šveitiklio, vasara – tai metas, kada šią priemonę privalu įtraukti į savo odos priežiūros rutiną.

„Daugelio moterų odos priežiūros rutinoje dominuoja prausiklis, tačiau apie odos šveitimą – neretai pamirštama. Vasarą šis žingsnis ypatingai svarbus, nes pakilus oro temperatūrai, suaktyvėja riebalų ir prakaito liaukų gamyba, kuri gali lemti užsikimšusias poras.

Nemažiau žalos dali daryti ir UV spinduliai, kurie skatina epidermio sluoksnio sustorėjimą – hiperkeratozę. Sustorėjus raginiam sluoksniui odos išvaizda pakinta, tekstūra tampa netolygi.

Jeigu sustorėjusio raginio sluoksnio nepašalinsime, sumažės drėkinamųjų ar maitinamųjų priemonių poveikis. Tad galite turėti prabangiausių kosmetikos priemonių arsenalą, bet jeigu vieną žingsnį – šveitimą – praleisite, jos gali nesuteikti norimos naudos“, – pasakoja O. Ramanauskaitė.

Anot specialistės, vasaros metu odą reikėtų šveisti bent kartą į savaitę. Tai padės pašalinti perteklinį raginį odos sluoksnį, skatinti keratinocitų gamybą, taip pat pagerinti kosmetikos priemonių skvarbumą.

„Be to šveitiklis paruošia odą savaiminio įdegio priemonėms ar saulės vonioms – oda tolygiau įdega ir norimas atspalvis ilgiau išlieka“, – priduria ekspertė.

1. Nepamirškite papildomos kasdienės apsaugos nuo saulės

Anot O. Ramanauskaitės, vis dar dažna odos priežiūros klaida – apsauginį kremą nuo saulės įsigyjame tik vykdami atostogų ar lepindamiesi saulės spinduliais prie jūros. Tačiau nuo saulės odą privalu saugoti kiekvieną dieną.

„UV spinduliai – tai vieni pagrindinių priešlaikinio odos senėjimo kaltininkų. Jie ne tik sukelia nudegimus, bet ir ardo kolageno bei elastino skaidulas, pažeidžia ląstelių DNR ir taip skatina odos senėjimo procesus, raukšlių atsiradimą.

Negana to, nekontroliuojama UV spinduliuotė gali lemti negrįžtamus ląstelių pakitimus ar net skatinti odos vėžinius susirgimus“, – sako O. Ramanauskaitė.

Vasarą rekomenduojama rinktis kremus su SPF 30-50 apsauga. Juos reikėtų tepti likus ne mažiau kaip 20-30 minučių iki išėjimo į lauką.

SPF kremo vasarą gali prireikti daugiau nei įprastai – veidui ir kaklui prireiks nepilno arbatinio šaukštelio, o kūnui – 6 arbatinių šaukštelių arba apie 30 ml kremo. 

Nepamirškite SPF apsaugą pakartotinai aplikuoti kas 2-3 valandas gausiai prakaituojant arba iškart po maudynių.

„Apsauginį kremą reikėtų rinktis atsižvelgus į jūsų odos tipą ir būklę. Pavyzdžiui, jautriai, linkusiai į alergines reakcijas, netoleruojančiai cheminių UV filtrų odai rekomenduojama rinktis kosmetiką su mineraliniais filtrais, kurie pasiskirsto odos paviršiuje ir atspindi UV spindulius.

Jeigu dvejojate, kokios apsaugos nuo saulės priemonės jums tiktų labiausiai, galite nemokamai pasikonsultuoti su „Eurovaistinė internete“ odos priežiūros specialistais nuotoliniu būdu – telefonu ar internetu“, –priduria O. Ramanauskaitė.

1. Riebius kremus keiskite į serumus ir lengvos tekstūros priemones

Apie odos drėkinimą kalbame visais metų laikais, tačiau vasaros karštis ir kondicionuojamas patalpų oras, UV spinduliai – odos drėgmės praradimo priešas numeris vienas.

„Visų pirma, drėgmės praradimą sąlygoja UV spinduliai, kurie geba prasiskverbti ir neigiamai paveikti gilesnius odos sluoksnius, todėl gali sutrikti odos barjero apsauginės funkcijos, padidėti vandens išgaravimas, o kartu su juo – ir odos dehidratacija.

Kita vertus, kondicionuojamas biurų ir kitų vidinių erdvių oras taip pat gali lemti drėgmės netekimą, todėl sąlygos odos dehidratacijai vasaros metu – itin palankios“, – sako O. Ramanauskaitė.

Tačiau negalvokite, kad tą patį kremą galite naudoti ištisus metus – vasarai specialistė pataria rinktis lengvesnės tekstūros odos priežiūros priemonės.

„Jeigu vasaros metu tęsite žiemos laikotarpiui reikalingų riebių kremų naudojimą, jie gali apsunkinti veido odą, palikti riebią plėvelę, kimšti poras.

Todėl rekomenduočiau atsisakyti maitinančių, klampios tekstūros kremų ir verčiau rinktis tokias priemones kaip geliai, fluidai, emulsija“, – teigia „Eurovaistinė internete“ specialistė.

Odą drėgme aprūpina ir drėgmės balansą palaikyti padeda tokios veikliosios medžiagos kaip glicerinas, sorbitolis, natrio PCA, niacinamidas, hialurono rūgštis, šlapalas, alavijas.

„Alaviją ypač pabrėžčiau dėl jo drėkinančių, odą raminančių ir atstatančių savybių, priešuždegiminio ir vėsinančio poveikio. Odą po saulės vonių atstatyti padeda ir pantenolio putos, kurios gali sumažinti odos sudirgimą, suteikti vėsos pojūtį, drėkinti ir pagreitinti gijimo procesą.

Taip pat kremų sudėtyje ieškokite įvairių vitaminų, pavyzdžiui, C, E, A, taip pat žaliosios arbatos ekstraktų, kurie padeda sumažinti laisvųjų radikalų padarytą žalą“, – sako specialistė.

1. Į odos priežiūros rutiną įtraukite veido dulksną

Vasaros metu nepakanka odos drėkinti tik ryte ir vakare, tačiau neretai prausti veidą ir tepti kremą dažniau – galimybės neturime.

Čia į pagalbą galime pasitelkti veido dulksną, kuri padeda bet kuriuo metu atgaivinti odą karštą vasaros dieną ir apsaugoti ją nuo drėgmės praradimo.

„Dulksną galima purkšti kelis kartus per dieną, esant poreikiui ir norint atsigaivinti. Svarbiausia, kad dulksną galima purkšti net ir ant esamo makiažo.

Atkreipkite dėmesį, kad dulksnos sudėtyje būtų pakankamai drėkinančių veikliųjų medžiagų, pavyzdžiui, hialurono rūgštis, natrio PCA, pieno rūgštis, terminis šaltinio vanduo“, – teigia O. Ramanauskaitė.

1. Nepamirškite priemonių tobulam įdegiui

Apie saulės daromą žalą odai ir jos senėjimo procesus žinome daugelis. Tačiau ar įmanoma pasiekti norimą įdegio efektą nesideginant saulėje?

O. Ramanauskaitė teigia, kad su šiuolaikinėmis priemonėmis šį efektą galime išgauti visai nesudėtingai, taip turėdami norimą odos atspalvį, tačiau nerizikuodami pakenkti odai saulės voniomis.

„Savaiminio įdegio priemonėse esanti veiklioji medžiaga DHA yra natūraliai randama augaluose. DHA veikia paviršinį odos raginį sluoksnį, todėl jį naudoti yra visiškai saugu. Užtepus savaiminio įdegio priemonę ant odos, raginis odos sluoksnis reaguoja su DHA.

Reakcijos metu išsiskiria pigmentas melanoidinas, kuris prisitvirtina prie raginio sluoksnio baltymų, todėl laikinai suteikia odai tamsesnį atspalvį ir oda atrodo įdegusi“, – pasakoja nuotoliniu būdu konsultuojanti odos priežiūros specialistė.

O. Ramanauskaitė pabrėžia, kad ruošiant odą tiek dirbtiniam, tiek saulės įdegiui, galioja kelios svarbios taisyklės.

„Visų pirma, dieną prieš naudojant savaiminio įdegio priemones svarbu odą paruošti ją nušveičiant šveitikliu, taip užtikrinsite tolygų savaiminio įdegio padengimą ir ilgiau išliekantį efektą. Kitą dieną savaiminio įdegio priemones tepkite ant švarios, sausos odos, nenaudokite kremo.

Beje, savaiminio įdegio priemonių sudėtyje galite ieškoti glicerino, šlapalo, vitamino C, E ar kitų veikliųjų medžiagų, kurios suteiks papildomą efektą – aprūpins odą drėgme, vitaminais“, – teigia specialistė.