Varpas, primenantis buriavimo entuziastą ir įdomią jo istoriją

„Šis varpas į Sportininkų namus-muziejų pakliuvo atsitiktinai: Stasio Marcinkevičiaus kaimynystėje gyveno šviesaus atminimo Jurgis Kalvaitis. Po S. Marcinkevičiaus mirties kaimyniniame bute rado tą varpą, atnešė ir padovanojo Sportininkų namams-muziejui“, - pasidžiaugė tuomet Sportininkų namams vadovavęs A. Plungė.

Į Klaipėdą atplaukė baidare

Sporto istorikas papasakojo ir įdomią S. Marcinkevičiaus atsiradimo Klaipėdoje istoriją.

"Jis kilęs iš Panevėžio rajono, nuo Raguvos miestelio. S. Marcinkevičius žurnale rado straipsnį apie buriavimą ir tai, kad Klaipėdoje per vasaros atostogas organizuojami buriuotojų kursai.

Būdamas mokinukas, S. Marcinkevičius su savo draugu pasigamino baidarę ir beveik savaitę Nevėžiu, Nemunu savo darbo baidare atplaukė į Klaipėdą. Čia pirmą kartą Stasys pamatė išsvajotąją jūrą, kuri jį traukė tarsi žydrasis magnetas.

Kol atplaukė į Klaipėdą, žiūri, kad tie kursai pasibaigė. Draugas, pasikrovęs baidarę į geležinkelio platformą, grįžo atgal, o Stasys pasiliko Klaipėdoje, tapo jūreiviu, vėliau susidomėjo buriavimu, buvo entuziastas ir daug padėjo šiai vandens sporto šakai. Jis buvo Kuršių marių regatos teisėjas", - pasakojo A. Plungė.

Su jachta - į Gotlandą

Sportininkų namuose sukauptuose šaltinuose rašoma, kad Stasys pasiliko Klaipėdoje tikėdamasis patekti į Buriavimo mokyklą. Už mokslą ir maistą reikėjo mokėti beveik šimtą litų, o gimnazisto kišenės buvo tuščios. Pagelbėjo kursų vadovas Juozas Andžejauskas, priėmęs jį junga į savo laivą - uosto vilkiką-ledlaužį „Perkūnas“.

„Pradėjęs lankyti Buriavimo mokyklą, pasijutau tarsi septintame danguje, - pasakojo S. Marcinkevičius. - Baigę teorinį kursą, išplaukėme su jachtomis į Gotlandą, kur vyko tarptautinė regata. Kaip mums buvo džiugu, kai Visbio uoste finišo liniją pirmoji savo klasėje kirto “Žalčių karalienė„. Po šios regatos iš Gotlando nuburiavome į Ventspilį, vėliau - į Liepoją. Beveik mėnuo, praleistas jachtos “Vytis„ denyje, prabėgo nepaprastai greitai. Šioje kelionėje patirtas sūrus jūros krikštas, mus grįžtant namo buvo užklupusi gana stiproka audra, neatbaidė manęs nuo romantiškos svajonės tapti jūreiviu“, - rašoma išsaugotame Venanto Butkaus straipsnyje „Burių ir jūros paviliotas“.

Atėjo ruduo, bet Stasys taip ir negrįžo Raguvon. Nors ir paprastu jūreiviu, nors ir junga, bet turiu plaukioti tikru laivu - nutarė vaikinas ir visiems laikams atsisveikino su Nevėžio krantais. Prasidėjo nuostabus, taip jį viliojęs jūreivio gyvenimas. Dirbdamas junga „Perkūne“, tampydavo laivus, laužydavo ledus uosto vartuose, retkarčiais išplaukdavo ir į jūrą, tiesa, tik netoli. O pro šalį plaukė laivai į tolimus uostus.

Palengva stiprėjant Lietuvos prekybos laivynui ir pirmenybę dirbti juose teikiant lietuviams, S. Marcinkevičius pagaliau sulaukė savo valandos - pradėjo plaukioti jūreiviu garlaiviuose „Marijampolė“ ir „Kaunas“. Daugiau nei 15 metų S. Marcinkevičius išbuvo uosto vilkiko „Škvalas“ kapitono tiltelyje.

EKSPONATAS. Klaipėdos sportininkų namuose-muziejuje į sieną įgręžtas jūrų kapitono, buriavimo entuziasto, vieno iš pokario metų jachtklubo ir buriavimo atkūrėjų Stasio Marcinkevičiaus (1918-1993 m.) jachtos varpas. Moksleiviai, užsukę į Sportininkų namus-muziejų, mėgsta paskambinti šiuo varpu. Pauliaus MATULEVIČIAUS nuotr.

Išskirtinis butas

Jo butas Karklų gatvelėje atspindėjo šeimininko profesiją.

Šturvale įrėmintas veidrodis priminė laivo iliuminatorių, prie durų visada kabojo nublizginta rinda (laivo varpas), per sieną „plaukė“ didžiulis burlaivis, spintoje už stiklinių durų traukė dėmesį įvairiausi jūriniai prietaisai ir suvenyrai.

Bet tikrasis jūrinis kampelis buvo už spintos, kur įsprausta sofa, kur kabojo pasaulio geografinis žemėlapis, rikiavosi jūrinių knygų eilė, krūva iškarpų apie laivus ir jūrininkus.

S. Marcinkevičiaus iniciatyva buvo pradėta rengti Lietuvos jūrų laivininkystės sporto klubo kreiserinių jachtų regata, kurios nugalėtojams jis buvo įsteigęs ir savo asmeninį prizą. Šias jachtų varžybas jau tada buriuotojai vadindavo Marcinkevičiaus regata.

Kaupia naujus eksponatus

Klaipėdos sportininkų namuose, dar vadinamuose Sporto muziejumi, sukaupta keli tūkstančiai pačių įvairiausių ir seniausius sporto istorijos metus menančių eksponatų. Čia galima rasti ir ilgai slėptų bei iš žemės iškastų, ir iš Dangės upės ištrauktų eksponatų, įvairių įdomių tarpukario laikotarpio sporto trofėjų.

Įėjus į Sportininkų namus-muziejų tiesiog alsuoja sporto istorija.

Klaipėdos sportininkų namų-muziejaus eksponatų lentynos vis pildosi naujais trofėjais. Jei kas iš sporto bendruomenės turi naudingų ir istorija kvepiančių eksponatų, raginami užsukti į Sportininkų namus pasikalbėti su šio muziejaus istoriku Algirdu Vaicekausku ir aptarti galimybes eksponuoti juos Klaipėdos sportininkų namuose-muziejuje.

Apie kitus įdomesnius Sportininkų namų-muziejaus eksponatus - artimiausiuose „Vakarų ekspreso“ sporto puslapiuose.