Vaikų namuose augęs Valdas šiandien jaunimą moko futbolo vertybių

Šeimos atstumtam berniukui įsižiebė viltis

Nors Valdui Narbutui dar tik 24-eri, tačiau jo gyvenimas margas lyg miško genys. Gimęs ir augęs Ylakiuose, Skuodo rajone, būdamas aštuonerių jis atvyko į Mosėdžio vaikų globos namus ir nuo to laiko augo Mosėdyje.

„Prisimenu, kuomet visai prieš pat Šv. Kalėdas, 2008-ųjų gruodžio mėnesį aš, kartu su jaunesniu broliu ir sese, peržengėme vaikų globos namų slenkstį. Buvo sunku, jaučiau didelį nerimą ir ateities baimę. Tačiau kitos išeities nesimatė – šeimoje vyravo skurdas, tėvai nuolat girtaudavo ir negalėjo pasirūpinti mumis“, – vaikystės išgyvenimus prisimena Valdas.

Vis dėlto vaikinas net ir nelengvomis aplinkybėmis neprarado gyvenimo džiaugsmo.

„Žinau, kad didmiesčiuose vaikų namų globotiniams nelengva, dažnai prieš juos smurtauja kiti, „normaliose šeimose“ augantys vaikai. Mosėdyje to nebuvo. Atvirkščiai, miestelio bendruomenė šiltai priėmė globos namų jaunimą. Matydamas vietinių geranoriškumą ir pats perėmiau jų vertybes, ugdžiausi pagarbos jausmą kitam žmogui“, – sako jis.

Pasak V. Narbuto, galbūt todėl jis dar mokykloje pasinėrė į įvairias veiklas, ne tik užpildžiusias laisvalaikį, bet ir teikusias prasmę jo gyvenimui.

„Dalyvavau „Ateitininkų“, „Šaulių“ organizacijų veikloje, taip pat patarnavau Šv. Mišioms Mosėdžio bažnyčioje. Nors kai kuriuos bendraamžius labiau traukė kiti dalykai, tokie kaip „lakstymas“ motoroleriais miestelio gatvėmis, tąsant nervus vietos gyventojams ir keliant avarines situacijas, aš savo laisvalaikiu norėjau būti naudingas žmonėms“, – atvirauja jis.

Futbolas žavi bendrystės dvasia

Požiūris, kad veikla turi būti ne tik įdomi, užpildanti laiką po pamokų, bet ir prasminga, atvedė Valdą į futbolo aikštelę.

„Ši sporto šaka man jau mokykloje labai gerai sekėsi. Tačiau ji patiko ne tik dėl techniškumo – futbole mačiau vertybes, tokias kaip komandos narių bendrystė, pagarba varžovui, sąžiningumas laikantis taisyklių. Todėl baigęs mokyklą nedvejodamas pasirinkau sporto klubo veiklos organizatoriaus specialybę“, – atskleidžia Valdas.

Baigęs mokslus V. Narbutas ne tik neapleido mylimos sporto šakos, bet ir stengiasi meilę futbolui ir fizinio ugdymo vertybes diegti kitiems. Vaikinas visą savo laisvalaikį skiria neatlygintinai dirbdamas su Mosėdžio vaikais ir jaunimu.

„Mosėdyje subūriau dvi grupes – vienoje yra vaikai nuo 7 iki 12 metų, kitoje – nuo 13 iki 15 m. Taip pat žaidžiu vyrų komandoje, kurioje atstovaujame jau ne tik Mosėdį, bet ir visą Skuodo rajoną, – pasakoja futbolo entuziastas. – Be to, jau penkerius metus iš eilės su bendraminčiai organizuojame Mosėdžio futbolo turnyrą, įkūrėme viešąją įstaigą „FK Mosėdis“.

Valdas džiaugiasi, kad ryšys su Mosėdžio bendruomene išlieka labai stiprus, o vietos gimnazija, seniūnija, čia gyvenantys ar dirbti atvykstantys žmonės visada atskuba į pagalbą organizuojant renginius, palaiko jo idėjas.

„Noriu atiduoti „skolą“ bendruomenei, šiltai priėmusiai mus, tėvų apleistus vaikus. Taip pat nepaprastai džiaugiuosi, kad visi supranta mano norą skatinti vaikų fizinį aktyvumą, ugdyti juose vertybes. Mano treniruojamų vaikų tėvai neslepia džiaugsmo, kad jų atžalos laiką leidžia ne prie kompiuterio, „šlifuodami gatves“, ar rūkydami bei vartodami svaigalus, bet žaisdami futbolą“, – sako jis.

Suteikia galimybę kiekvienam vaikui

Valdas įsitikinęs, kad jo organizuojamuose neformaliojo fizinio ugdymo užsiėmimuose nėra netalentingo jaunimo, nes kiekvienas vaikas savaip gabus. „Treniruotėse laukiu visų vaikų, nepaisant jų socialinio statuso, lyties, fizinių gebėjimų, kūno sudėjimo.

Mano tikslas nėra iš jų padaryti futbolo superžvaigždes. Pirmiausia noriu sudominti juos sportu bei padėti šiems vaikams užaugti gerais žmonėmis, mokančiais turiningai ir sveikai leisti laisvalaikį. Todėl kiekvienam sakau: nenusimink, jeigu nesi labai greitas, taiklus, ištvermingas – galbūt tu turi kitų talentų. Tiesiog ateik į treniruotę, o sako paskirtį komandoje tikrai atrasi“, – kviečia jis.

Vaikinas už vedamas treniruotes negauna jokio atlygio. „Žinau, kad nemokamos futbolo treniruotės šiais laikais retas dalykas, tačiau mano vedami užsiėmimai vaikų tėveliams nieko nekainuoja – jie atžalas į šiuos būrelius leidžia visiškai nemokamai“, – sako futbolo treneris.

V. Narbuto svajonės taip pat susijusios su futbolu.

„Turbūt labiausiai norėčiau matyti Mosėdyje įrengtą reikiamo dydžio futbolo aikštę su dirbtine danga. Taip pat svajoju organizuoti futbolo stovyklas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Kadangi nuolat siekiu kelti kvalifikaciją, būtų idealu turėti galimybę toliau lankyti Lietuvos futbolo federacijos kursus.

Galiausiai, labai norėčiau rasti būdą pragyventi iš savo veiklos ir savanorystei su vaikais skirti visus metus – deja, dabar kiekvienais metais keletą mėnesių turiu vykti į užsienį uždarbiauti statybose ar kitose sferose, kad turėčiau lėšų pragyvenimui, būsto nuomai Lietuvoje“, – atvirauja vaikinas.

Nepaisant gyvenimo iššūkių, Valdas tiki savo veiklos prasme ir tęstinumu.

„Neabejoju, kad viskas mūsų šalies provincijoje keičiasi į gera. Matau linksmesnius žmones, aktyvesnį jaunimą. Tikiu, kad pamilę futbolą vaikai augs fiziškai ir emociškai sveikesni, didės jų motyvacija mokykloje, mažės ydingo elgesio apraiškų. Suvokę komandinio žaidimo, pagarbos varžovui principus, vaikai šiomis vertybėmis vadovausis ir įžengę į suaugusiųjų pasaulį“, – neabejoja jis.