„Sporto istorijos lobynai“

Įėjus į Sportininkų namus tiesiog alsuoja sporto istorija.

„Savaitės ekspresas“, bendradarbiaudamas su Klaipėdos sporto istorijos puoselėtojais - Algirdu Plunge ir Algirdu Vaicekausku, tęsia rubriką iš „Sporto istorijos lobynų“ ir apžvelgia įdomiausius Sportininkų namų-muziejaus eksponatus.

Atsitiktinai išsaugotas jachtos varpas

Šįkart mūsų dėmesio centre - jūrų kapitono, buriavimo entuziasto, vieno iš pokario metų jachtklubo ir buriavimo atkūrėjų Stasio Marcinkevičiaus (1918-1993 m.) jachtos varpas.

„Šis varpas į Sportininkų namus pakliuvo atsitiktinai: Stasio Marcinkevičiaus kaimynystėje gyveno šviesaus atminimo Jurgis Kalvaitis. Po S. Marcinkevičiaus mirties kaimyniniame bute rado tą varpą - atnešė ir padovanojo Sportininkų namams-muziejui“, - pasidžiaugė tuomet Sportininkų namams vadovavęs A. Plungė.

Jis iki šiol itin kruopščiai renka ir saugo kiekvieną Sportininkų namų eksponatą: ženklelius, diplomus, medalius, taures, gaireles, nuotraukas, literatūros žinynus, vaizdo įrašus, veteranų rašytinius ir garso įrašus, kuriuose apstu pačių įdomiausių atsiminimų.

A. Plungė papasakojo ir įdomią S. Marcinkevičiaus atsiradimo Klaipėdoje istoriją.

"Jis kilęs iš Panevėžio rajono, nuo Raguvos miestelio. S. Marcinkevičius žurnale rado straipsnį apie buriavimą ir tai, kad Klaipėdoje per vasaros atostogas organizuojami buriuotojų kursai.

Būdamas mokinukas, su savo draugu pasigamino baidarę ir beveik savaitę Nevėžiu, Nemunu, savo darbo baidare atplaukė į Klaipėdą. Čia pirmą kartą Stasys pamatė savo išsvajotąją jūrą, kuri jį traukė tarsi žydrasis magnetas.

Kol atplaukė į Klaipėdą, žiūri, kad tie kursai pasibaigė. Draugas, pasikrovęs baidarę į geležinkelio platformą, grįžo atgal, o Stasys pasiliko Klaipėdoje, tapo jūreiviu, vėliau susidomėjo buriavimu, buvo entuziastas ir daug padėjo šiai vandens sporto šakai. Jis buvo Kuršių marių regatos teisėjas", - pasakojo A. Plungė.

Įkvepianti gyvenimo istorija

Sportininkų namuose sukauptuose šaltinuose rašoma, kad Stasys pasiliko Klaipėdoje tikėdamasis patekti į Buriavimo mokyklą. Už mokslą ir maistą reikėjo mokėti beveik šimtą litų, o gimnazisto kišenės buvo tuščios. Pagelbėjo kursų vadovas Juozas Andžejauskas, priėmęs jį junga į savo laivą - uosto vilkiką-ledlaužį „Perkūnas“.

„Pradėjęs lankyti Buriavimo mokyklą, pasijutau tarsi septintame danguje, - pasakojo S. Marcinkevičius. - Baigę teorinį kursą, išplaukėme su jachtomis į Gotlandą, kur vyko tarptautinė regata“. Kaip mums buvo džiugu, kai Visbio uoste finišo liniją pirmoji savo klasėje kirto „Žalčių karalienė“. Po šios regatos iš Gotlando nuburiavome į Ventspilį, vėliau - į Liepoją. Beveik mėnuo, praleistas jachtos „Vytis“ denyje, prabėgo nepaprastai greitai. Šioje kelionėje patirtas sūrus jūros krikštas, mus grįžtant namo buvo užklupusi gana stiproka audra, neatbaidė manęs nuo romantiškos svajonės tapti jūreiviu„, - rašoma išsaugotame Venanto Butkaus straipsnyje “Burių ir jūros paviliotas".

Atėjo ruduo, bet Stasys taip ir negrįžo Raguvon. Nors ir paprastu jūreiviu, nors ir junga, bet turiu plaukioti tikru laivu - nutarė vaikinas ir visiems laikams atsisveikino su Nevėžio krantais. Prasidėjo nuostabus, taip jį viliojęs jūreivio gyvenimas. Dirbdamas junga „Perkūne“, tampydavo laivus, laužydavo ledus uosto vartuose, retkarčiais išplaukdavo ir į jūrą, tiesa, tik netoli. O pro šalį plaukė laivai į tolimus uostus.

Palengva stiprėjant Lietuvos prekybos laivynui ir pirmenybę dirbti juose teikiant lietuviams, S. Marcinkevičius pagaliau sulaukė savo valandos - pradėjo plaukioti jūreiviu garlaiviuose „Marijampolė“ ir „Kaunas“. Daugiau nei 15 metų S. Marcinkevičius išbuvo uosto vilkiko „Škvalas“ kapitono tiltelyje.

Jo butas Karklų gatvelėje atspėjo šeimininko profesiją. Šturvale įrėmintas veidrodis priminė laivo iliuminatorių, prie durų visada kabojo nublizginta rinda (laivo varpas), per sieną „plaukė“ didžiulis burlaivis, spintoje už stiklinių durų traukė dėmesį įvairiausi jūriniai prietaisai ir suvenyrai. Bet tikrasis jūrinis kampelis buvo už spintos, kur įsprausta sofa, kur kabojo pasaulio geografinis žemėlapis, rikiavosi jūrinių knygų eilė, krūva iškarpų apie laivus ir jūrininkus.

S. Marcinkevičiaus iniciatyva buvo pradėta rengti Lietuvos jūrų laivininkystės sporto klubo kreiserinių jachtų regata, kurios nugalėtojams jis buvo įsteigęs ir savo asmeninį prizą. Šias jachtų varžybas jau tada buriuotojai vadindavo Marcinkevičiaus regata.