Savaitgalį sporto ir sveikatingumo klubai kviečiami išjungti šviesas

Per dvejus metus nuo pandemijos pradžios Lietuvoje bankrutavo 19 sporto klubų, o ribojimus bei sumažėjusį lankytojų skaičių šiemet keitė kiti iššūkiai – keletą kartų išaugusios energijos kainos ir naikinama PVM lengvata, kuri sektorių užkraus mokestine našta. Fiziniu aktyvumu Lietuva ir toliau daugiau nei dvigubai atsilieka nuo Europos vidurkio.

Šiuo metu Seime verda diskusijos, ar nutraukti sveikatingumo sektoriui PVM lengvatą (9 proc.) jau nuo 2023 metų liepos, ar taikyti ją neribotą laikotarpį, kaip ir siūloma kultūros sektoriui. 

„Esame tiesiogiai susiję su visuomenės sveikata. Fizinis aktyvumas, tai prevencinė priemonė ne tik nuo nutukimo, bet ir nuo įvairių ligų, ypač širdies ir kraujagyslių sistemos. Duomenys rodo, kad lietuviai yra vieni labiausiai linkusių  sirgti lėtinėmis ligomis, jau nekalbant apie labai liūdną jaunimo ir vaikų fizinę būklę. Sveikatingumo sektorius yra prevencinis sprendimas kovojant su šia didžiule problema. Norėtųsi ilgalaikio dėmesio, identifikavimo ir pagalbos iš valstybės vystant šią svarbią sritį“, – sako olimpietis, Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) valdybos narys Rokas Milevičius.

LSKA visus Lietuvoje veikiančius sporto ir sveikatingumo klubus kviečia šį savaitgalį vakarais bent trumpam  išjungti šviesas sporto salėse, užtemdyti iškabas, pritildyti muziką. Akciją inicijuojančios LSKA atstovai sako, kad padėtis išties desperatiška – simboline akcija siekiama įspėti, kad neilgai trukus, jeigu PVM lengvata nebus pratęsta, sveikatingumo klubų, kuriuose šviesos išsijungs visam laikui, gali ženkliai pagausėti.

Darbuotojų šiame sektoriuje šiemet sumažėjo iki 4626, palyginti su 4995 pernai. Beveik ketvirtadaliu sumažėjo ir vidutiniškai per mėnesį gaunamų pajamų sumos: nuo 107,8 tūkst. Eur 2020 m. iki 82 tūkst. Eur pernai, rodo „Creditinfo Lietuva“ duomenys. Didieji sporto klubai nuo pandemijos demonstruoja prastėjančius rezultatus – o 2022-aisiais, tikėtina, didžioji dalis jų užbaigs dar didesniais nuostoliais nei pernai.

LSKA atstovai apgailestauja, kad Vyriausybė dažnai sveikatingumo sektorių laiko mažai reikšmingu lyginant su kitais verslo sektoriais: „Vyrauja požiūris, kad jeigu kažkas bankrutuos ar užsidarys –  tai nieko tokio, atsidarys kažkas kitas. Bet politikai nesupranta, kad žlungantį sektorių vėliau atstatyti bus daug sunkiau. Jau dabar matome, kad valstybei nedemonstruojant palaikymo, neatsidaro nauji klubai, vis labiau mažėja studijuojančių sveikatinimo krypties mokslus, o esami treneriai neretai keičia savo kvalifikaciją.“

Nutraukė viešuosius sveikatinimo projektus

Pasak „Impuls“ sveikatingumo klubų vadovės Gretos Radzevičienės, išlaikyti sporto ir sveikatingumo veiklos prieinamumą visuomenei darosi vis sunkiau.

„Mes vis dar išlaikome pusę veikiančių baseinų, nors pusę jų – teko laikinai uždaryti. Tęsiame keturių baseinų veiklą ir jų išlaidos sudaro apie 60 proc. visų „Impuls“ komunalinių mokesčių už vandenį, elektrą, šildymą bei 40 proc. klubų priežiūros išlaidų“, – teigia G. Radzevičienė.

Jau šiuo metu daugelio sveikatingumo klubų išlaidos yra išaugusios keturis-penkis kartus, palyginti su 2019-aisiais, priešpandeminiais metais. „Impuls“ vadovės teigimu, norėtųsi, kad visuomenės sveikatingumą palaikančios veiklos nenukentėtų, tačiau dalis klubų gali užverti duris visam laikui.

„Deja, bet situacija tik blogėja. Sveikatingumas yra priskiriamas prie pramogų, nors tai –  du skirtingi sektoriai. Dėl išaugusių kaštų teko atsisakyti ir keleto vykdytų programų. Viena jų – antros klasės moksleivių projektas. Jame dalyvaudavo net 23 mokyklos ir beveik 1500 vaikų, kurie išmokdavo plaukti būtent mūsų klubų baseinuose“, – apie nutrauktą socialinės partnerystės programą pasakoja „Impuls“ vadovė.

Tikisi politikų palaikymo

LSKA valdybos narys R. Milevičius sako, kad Seime tęsiantis diskusijoms, sveikatingumo bendruomenė tikisi, kad nebus nustumta į šoną, nuo kitų socialiai svarbių bei remtinų sektorių, tokių kaip kultūra ar renginiai.

„Vos prieš kelis metus Seimo nutarimu patvirtintose Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairėse būtent fizinio aktyvumo skatinimas įvardintas kaip viena iš atraminių veiklų. Manau, būtų nuoseklu valdančiosioms partijoms atlikti konkretų veiksmą, reikalingą ilgalaikiam sveikatingumo skatinimui. Labai tikimės ir liberalių jėgų paramos nedidinti mokesčių smulkiajam verslui ir taip labai sudėtingoje ekonominėje situacijoje“, – komentuoja R. Milevičius.