Naujų sporto aikštynų kokybė: dangą išsinešioja prilipusią prie batų
(1)Klausimas dėl atnaujintų aikštynų naudojimo ir priežiūros keliamas jau seniai. Siekiama, kad mokyklų aikštynai būtų prieinami ir miesto gyventojams, bet dažnai pastebimi vandalizmo atvejai. Kita opi problema - aikštynų kokybė.
Trys mokyklos neturi sporto salių
Praėjusią vasarą Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba darė auditą. Be kita ko, buvo aiškinamasi, ar Klaipėdoje efektyviai naudojama sporto infrastruktūra.
Vakar vykusiame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje Savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė priminusi minėto audito išvadas konstatavo, kad net 3 uostamiesčio švietimo įstaigos iš viso neturi sporto salių.
Kita opi problema - nepakankamas sporto objektų prieinamumas. Taip esą gali būti ir dėl nepakankamos informacijos.
„Pavyzdžiui, portale klaipėda.lt nėra reikiamos informacijos. Peržiūrėjus kitų miestų - Vilniaus, Kauno, Šiaulių - svetaines matyti, kad yra sukurta atskira skiltis, kur yra įkelta visų galimų nemokamai naudotis sporto objektų interaktyvus žemėlapis ir kita reikalinga informacija“, - pažymėjo D. Čeporiūtė.
Kita problema - nepakankamai įveiklintos švietimo įstaigų sporto salės. Pavyzdžiui, ne visose leidžiama sportuoti vakarais po 20 val. ir savaitgaliais.
„Mokyklų atstovai paaiškino, kad taip yra dėl to, kad nėra atskiro įėjimo į sporto salę, derinamasi prie budėtojų laiko, valytojos nespėja vakarais išvalyti sporto sales ir t. t.“, - pasakojo D. Čeporiūtė.
Konstatuota, kad Klaipėdoje nėra išplėtota elektroninė sporto bazių rezervacija. Be to, nėra nustatytų principų dėl atnaujintų stadionų valdymo. Kaip neigiamas aspektas paminėtas ir tas, kad periodiškai neperskaičiuojami sporto objektų įkainiai. Pavyzdžiui, mokyklų sporto salių įkainiai buvo patvirtinti tik 2014 metais.
Aikštynuose ir laužus kūrena
Į tą patį Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdį pakviesti švietimo įstaigų vadovai apgailestavo, kad mūsų bendruomenė dar nėra subrendusi naudotis tuo, kas viešai prieinama. Deja, atnaujinti mokyklų stadionai buvo ne kartą suniokoti. Esą būna ir taip, kad vidury stadiono sugalvojama ir laužą užsikurti...
„Reikėtų sugrįžti prie rimtesnio švietimo įstaigų apsaugos klausimo. Išnaikinti sargai, ši funkcija perduota saugos tarnyboms, bet jos reaguoja tik tada, kai, pavyzdžiui, išdaužia langą. Labai džiaugiuosi, kad mūsų sporto aikštynus valdo Sporto bazių valdymo centras, bet ir jis negali užtikrinti apsaugos. Iš pradžių stadionas buvo rakinamas, bet tada tvorą išlauždavo, tad buvo nuspręsta neberakinti“, - kalbėjo Hermano Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė.
Dar daugiau nuoskaudų kelia atnaujintų stadionų kokybė.
„Mūsų mokyklos stadionas renovuotas vos prieš 2 metus. Skaudu, kad išleistos didžiulės lėšos, o kokybė prasta. Po dvejų metų bėgimo takeliai - apverktinos būklės. Takelio dangos gabalai lieka ant moksleivių batų. Dėl blogo drenažo laikosi vanduo“, - tai tik kelios problemos, kurias įvardijo direktorė. Jų yra ir daugiau.
„Versmės“ progimnazijos direktorė Gražina Pocienė taip pat akcentavo prastą drenažo sistemą.
„Buvome pirmoji mokykla, kurioje atnaujino stadioną, ir kol kas džiaugiamės, kad bėgimo takai atrodo gerai. Bet stadionas pastatytas duobėje, nors įdiegta drenažo sistema, bet vandens ant stadiono vis tiek yra“, - apgaileistavo direktorė.
Ji taip pat pasakojo, kad dažnai vyksta ir kuriozinės situacijos.
„Skambina man moteris sekmadienį ir skundžiasi, kad ją užrakino mokyklos stadione. Esą įėjo pasivaikščioti su vežimėliu, o kai norėjo išeiti, vartai jau buvo užrakinti. Sakau - skambinkite į policiją“, - vieną pavyzdį, kad miestiečiai sporto aikštynus naudoja ne sportuoti, o tiesiog pasivaikščioti, pateikė direktorė.
Visgi kad ir kiek kyla sunkumų, atnaujintų sporto aikštynų neturinčios mokyklos labai jų laukia.
„Smeltės“ progimnazijos direktorius Arūnas Matuzas su dideliu pavydu klausėsi kolegų, kurie turi atnaujintus stadionus.
„Mūsų mokyklai jau per 45 metus, bet vis dar neturime atnaujinto stadiono. Turime tik futbolo aikštelės naują dangą, visa kita - apgailėtinos būklės“, - apgailestavo A. Matuzas.
Pasak jo, įrengiant naujus stadionus reikėtų netaupyti lėšų medžiagų kokybei ir atsižvelgti į Klaipėdos problemą - aukštai esančius gruntinius vandenis.
„Visgi stadiono išlikimo laikas priklauso ir nuo tinkamos apsaugos“, - svarstė mokyklos vadovas.
Posėdyje buvo keliamas klausimas, ar tikrai verta atverti mokyklų stadionus ir miesto gyventojams. Galbūt toks lankymas turėtų būti apmokestintas, pavyzdžiui, tam būtų galima panaudoti Klaipėdiečio kortelę.
„Saulėtekio“ progimnazijos direktorė pasakojo, kad šios įstaigos stadionas yra mokyklos kiemas. Jis neremontuotas nuo pastatymo laikų.
„Bet ir toje negražioje aplinkoje ateina pasportuoti žmonės iš gatvės“, - minėjo mokyklos vadovė.
„Gilijos“ mokyklos direktorė Laura Vaitkienė akcentavo, kad mokyklos mielai atsivertų, jeigu būtų numatyta pagalba eksploatacijai.
„Už kokias lėšas turime užtikrinti moksleivių sporto kokybę suniokotose salėse ir aikštynuose?“ - retoriškai klausė mokyklos vadovė.
Uostamiesčio biudžetinės įstaigos valdo 136 sporto objektus, daugiausia jų yra švietimo įstaigose.
Rašyti komentarą