Laimonas Šapkauskas apie lemtingą susitikimą su Chomičiumi ir gyvenimo ženklus

44-erių vyriškis į gyvenimo kelią yra išleidęs šimtus krepšininkų, kurie yra išsibarstę po įvairias pasaulio šalis, tačiau per įvairias progas sulaukia jų šiltų žinučių ir skambučių.

Pamokymų prašo ir tėveliai

„Malonu, kai buvę auklėtiniai ir po dešimt metų kur nors atsitiktinai susitinka, prisimena smagius ir pamokančius įvykius, dėkoja už suteiktą gyvenimišką patirtį ir įskiepytą meilę sportui. Tai man - didžiausias atpildas“, - sakė L. Šapkauskas.

Jis neslėpė, kad ne kartą tėvelių buvo paprašytas pasikalbėti su jų atžalomis, nes esą jų neklauso, o trenerio žodis - daug svaresnis ir svarbesnis.

„Tiek trenerio, tiek mokyklos vadovo darbe svarbu psichologinės žinios ir gyvenimiška patirtis. Svarbu jausti kitą žmogų. Kiekvieno žmogaus charakteris yra skirtingas - vienam reikia griežtesnio žodžio, o kitam atvirkščiai - reikia ieškot kitų kelių į jo širdį ir jokiu būdu nepasakyti “ant karštųjų„ nereikalingų žodžių. Tiesiog reikia ieškoti būdų, kaip atskleisti kiekvieno geriausias savybes. Krepšinis - komandinis sportas, tad svarbu, jog kiekvienas pademonstruotų ir prie komandos rezultatų pridėtų tai, kas geriausia“, - akcentavo L. Šapkauskas.

Jis per 20 metų trenerio praktiką susidūrė su pačiomis įvairiausiomis gyvenimo situacijomis.

„Juk Klaipėdos krepšinio mokykloje sportinį kelią praėjo tūkstančiai vaikų ir jaunuolių. Sporto profesionalais tampa mažuma, tačiau ne ką mažiau malonu, kai auklėtiniai išauga dorais žmonėmis, pasiekia karjeros aukštumų ne tik sporte, bet ir gyvenime. Juk charakteris yra išugdomas per sportą, kantrų darbą ir užsispyrimą siekiant savo tikslų. Disciplina, sportas ir kasdienis planavimas padeda siekiant tikslų“, - įsitikinęs L. Šapkauskas.

Jis neslėpė, kad su vyresniais auklėtiniais ne kartą teko kalbėtis apie tolimesnes jų gyvenimo ir specialybės pasirinkimo galimybes.

„Niekada neperšu savo nuomonės, tačiau kai auklėtinį pažįsti daugelį metų, matai jo stipriąsias ir silpnąsias puses, esi perpratęs charakterį, gyvenimo būdą, gali susidaryti tam tikrą vaizdą, kurioje srityje jis tiktų labiau. Tiesiog gali pasidalinti savo gyvenimiška patirtimi“, - sakė krepšinio specialistas.

Be to, Laimonas nuo 2000 metų Gedminų progimnazijoje dirba ir fizinio ugdymo mokytoju, tad patirties dirbant su vaikais - į valias.

Susitikimas su krepšinio legenda

L. Šapkauskas pamena ir 20 metų senumo įvykius, kai pats dar buvo tik baigęs mokslus Kūno kultūros akademijoje (KKI, dabar - Lietuvos sporto universitetas) ir įsidarbino fizinio lavinimo mokytoju, taip pat dirbo sporto instruktoriumi Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“.

„Pradėjome Klaipėdoje organizuoti gatvės krepšinio turnyrus su gražia socialine akcija, rinkdami lėšas vaikų globos namų “Ryto„ auklėtiniams. Vėliau prie šios gražios iniciatyvos prisijungė ir klaipėdietis Rimantas Cibauskas. Turnyras tapo plačiai žinomas pavadinimu “Rytas su Time Taam„. Šie turnyrai organizuojami nuo 2001 metų ir išaugo į grandiozinius gatvės krepšinio turnyrus, į kuriuos susirenka įvairių šalies miestų krepšininkai“, - pasakojo L. Šapkauskas.

Jis puikiai pamena, kuomet prieš bemaž du dešimtmečius atėjo į Klaipėdos „Neptūno“ sporto salę ir išdrįso pakalbinti legendinį Lietuvos krepšininką Valdemarą Chomičių.

„Šis tuomet dirbo treneriu Permės krepšinio klube ir stovyklavo Klaipėdoje. Priėjau ir paprašiau, kad taptų vieno iš mūsų gatvės krepšinio turnyro “Snaiperio„ konkurso taurės steigėju. Jis manęs nepažinojo, o aš jį - taip, kadangi nuolat vaikystėje ir paauglystėje stebėdavau jo žaidimą per televizijos ekranus, - šyptelėjo L. Šapkauskas. - Priėjau prie jo, papasakojau savo idėją, ir šis sutiko tapti taurės steigėju. Taip ir užsimezgė mūsų bendravimas. Vėliau jis man pasiūlė dirbti jo vardo krepšinio mokykloje. Ilgą laiką buvau Valdemaro Chomičiaus mokyklos Klaipėdos padalinio pavaduotojas, organizavau visą sportinę veiklą. Vėliau, nuo 2009 metų, įsteigiau Klaipėdos krepšinio mokyklą ir jai vadovauju iki šiol. Tačiau man yra mielas ir trenerio darbas, tad iki šiol turiu ir savo auklėtinių grupę.“

Jis pasidžiaugė, kad nuoseklus darbas ir suburtas šaunus trenerių kolektyvas (dirba šeši treneriai) padėjo suburti gausų jaunųjų krepšininkų būrį.

„Mūsų mokykloje krepšinio treniruotes lanko apie 400 vaikų ir paauglių. Pagaliau po pertraukos vėl atnaujintos Lietuvos moksleivių krepšinio lygos kovos. A lygos divizione rungtyniauja net 5 mūsų mokyklos komandos. Mažesnieji aktyviai sportuoja ir trenerių užduotis vykdo nuotoliniu būdu. Visi nekantriai laukiame, kada gi baigsis karantinas ir vėl galėsime įsilieti į įprastines treniruotes ir dalyvauti įvairiuose turnyruose“, - sakė L. Šapkauskas.

Po karantino - stovyklos

„Sulaukiu daug tėvelių skambučių su klausimais, ar šią vasarą, kaip įprasta, organizuosime įvairias krepšinio stovyklas. Tėveliai pabrėžia, kad jų vaikai per daug laiko praleidžia prie kompiuterių: pamokos - nuotoliniu būdu, vėliau dar namų darbai ir panašiai. Pastebima, kad nuo sėdėjimo namuose vaikai tapo irzlūs ir pikti. Visi nori pagaliau pradėti judėti, laukia stovyklų, susitikimų su draugais, sporto bendražygiais. Tėvelius raminu ir tikiuosi, kad galėsime organizuoti tiek dienines krepšinio stovyklas Klaipėdoje, tiek šešių dienų stovyklas su nakvynėmis Smalininkuose. Jau pradėjome stovyklų dalyvių registraciją. Tėveliams, norintiems daugiau sužinoti apie stovyklas, galimas pamainas, viską išsamiai surašėme mokyklos interneto svetainėje www.krepsiniomokykla.lt. Tikėkimės, kad COVID-19 nesužlugdys mūsų vaikų sportiškos ir nuotaikingos vasaros planų“, - sakė L. Šapkauskas.

Jo teigimu, praėjusių metų vasaros patirtis parodė, kad vaikai po karantino drąsiai įsiliejo į vasaros stovyklas.

„Ir pernai buvo ilgas karantinas, daugelis sėdėjo namuose, tačiau vasarą atsiėmė su kaupu - stovyklose tobulino meistriškumą, kasdien organizavome įvairius konkursus, turnyrus, mokėmės plaukti, pramogavome - žaidėme boulingą, važinėjomės kartais, čiuožinėjome ant ledo, daugelis susirado ir naujų draugų. Tikimės, kad ir artėjanti vasara bus tokia pat smagi ir sportiška“, - pabrėžė Klaipėdos krepšinio mokyklos direktorius.

L. Šapkauskas puikiai žino, ką vaikams reiškia stovyklos, kadangi pats su žmona Jurgita augina dvi dukras - 12-metę Jūnę ir 14-metę Urtę.

„Jos visada laukia vasarų, nes žino, kad per atostogas bus stovyklų pramogos. Mano dukros būtent stovyklose ir išmoko žaisti krepšinį bei vėliau išbandė save krepšinio turnyruose“, - pasidžiaugė L. Šapkauskas.