KU olimpinė viltis irkluotoja Dovilė Rimkutė išvyko rengtis Paryžiaus olimpiadai

Sausio pradžioje sportininkė išvyko į stovyklą Turkijoje. Čia drauge su partnere Donata Karaliene ir Lietuvos rinktinės kolegomis pradėjo pasirengimą olimpinėms žaidynėms Paryžiuje.

Po praėjusių metų rugsėjį Serbijoje vykusio Pasaulio irklavimo čempionato, kur Donatos Karalienės ir Dovilės Rimkutės duetas iškovojo ne tik sidabro medalius, bet ir  olimpinį kelialapį, 22 metų KU studentės gyvenimas smarkiai pakito. Galimybė startuoti liepą-rugpjūtį Paryžiuje vyksiančioje olimpiadoje pakeitė net laiko matavimą – metai dabar suskirstyti į dvi kategorijas „iki olimpiados ir po jos“.

Klaipėdos irklavimo centre prieš pat išvykimą į treniruočių stovyklą kalbinta Dovilė Rimkutė nedaugžodžiavo ir nedalijo pažadų. Pasak sportininkės, ji apie tai tiesiog negalvoja, o šio etapo tikslas yra vienas – koncentruoti dėmesį į fizinį pasirengimą. Iki olimpiados irkluotojams suplanuotas intensyvus pasiruošimo svarbiausiam sezono startui grafikas. Jame – stovyklos Turkijoje, Bulgarijoje, dalyvavimas Europos čempionate ir pasaulio taurėje.

KU studentei Paryžiaus olimpiada bus pirmoji, jos partnerei, patyrusiai ir tituluotai irkluotojai Donatai Karalienei – ketvirtoji. „Turiu iš ko mokytis“,- kolegę apibūdina Dovilė. Dueto sportininkės treniruojasi skirtinguose miestuose: Donata – Vilniuje, Dovilė, kai tai įmanoma, irklais matuoja Dangę. Kiek kilometrų joje yra nuplaukusi, mergina sako jau neskaičiuojanti. „Anksčiau būdavo skaičiuodavau, rašydavausi, bet paskui pasimečiau, nes labai daug... Ateini į treniruotę, vien apšilimui mažiausiai 4 kilometrai, tada dar atkarpos po 2 km ir taip toliau. Po 20-30 km per vieną treniruotę nuirkluoju“,- pasakoja sportininkė, į Klaipėdą ir jai įprastą treniruočių aplinką grįšianti jau po olimpiados.

„Mokykloje mėgau sportuoti. Buvo krepšinis, nes aukšta esu. Šiek tiek pasibandžiau save lengvojoje atletikoje, bet ilgai ten neužsibuvau. Tada mane treneris užkalbino pabandyti irklavimą. Sako, aukšta, turi duomenis.  Atėjau, galvojau, jog dar vieną būrelį palankysiu ir pakaks. Išėjo taip, kad „įnirau“ aš į tą sportą. Kuo įtraukė?  

Gal kad tai neeilinis sportas. Tu daug laiko būni gamtoje, daug laiko saulėje, ne prie telefono... Yra sakančių, jog reikia būti bepročiu, kad pamėgtum irklavimą, nes tai sunkus sportas, ne kiekvienas pajėgia. Jis – kitoks, savotiškas, bet man pritiko“,- apie sportą, atvėrusį jai kelią olimpinių aukštumų link, pasakoja iš Kauno kilusi irkluotoja. 

KU Dovilė Rimkutė antrus metus studijuoja Laisvalaikio sportą. Studentė-sportininkė prisipažįsta, turėjusi svajonę gyventi Klaipėdoje. Prieš apsisprendžiant dėl studijų „pasibandė“ miestą. Patiko. Tada rinkosi, ką studijuoti. Laisvalaikio sporto studijų programos turinys artimas dabartinei veiklai ir ateity, jai baigus sportininkės karjerą, užtikrintų trenerio ar sporto renginių planuotojo-organizatoriaus darbą. Katedros, kurioje mokosi, kolektyvas palaikantis, padeda spręsti sportinio režimo ir paskaitų tvarkaraščio susikirtimus. Mokytis Dovilei patinka. Į griežtą sportinę rutiną, kurioje kasdien telpa po dvi treniruotes (būna, kad ir trys), poilsis, maistas, miegas, ji įtalpina ir studijas. „Protinė veikla visada yra gerai“,- lakoniškai apibendrina tituluota KU studentė, savo studijoms apibūdinti parinkusi epitetą „įdomios“.