Klaipėdiečių pergalės - prancūzų karo belaisvių iškastame kanale

Šįkart varžybose sulaukta ne tik įvairių Lietuvos miestų irkluotojų, bet ir svečių iš Latvijos.

Šiomis varžybomis pradėtas irklavimo sezonas Lietuvoje.

Varžybas organizavo Klaipėdos irklavimo centras drauge su Lietuvos irklavimo federacija.

Regatoje dalyvavo vienviečių, dviviečių ir keturviečių valčių įgulos. Iš viso 40 lenktyninių valčių.

Dalyvių apdovanojimų metu Lietuvos irklavimo federacijos generalinis sekretorius Saulius Ritter padėkojo Klaipėdos irklavimo centrui už gerai organizuotas varžybas bei palinkėjo visiems susirinkusiems sėkmingo irklavimo sezono.

Klaipėdiečiai - tarp lyderių

Karaliaus Vilhelmo kanalo irklavimo regatoje sėkmingiausiai pasirodė ir čempionais dvivietėje be vairinininko valčių klasėje tapo Lietuvos nacionalinės rinktinės nariai klaipėdiečiai Jonas Šaparavičius ir Valdas Venckus.

Toje pačioje valčių klasėje sidabro medalius iškovojo kita klaipėdiečių įgula – Paulius Brusokas ir Benas Volkovas. Abi šios įgulos yra pretendentai startuoti šių metų pasaulio ir Europos jaunimo (U23) irklavimo čempionatuose.

Vyrų vienviečių valčių klasėje klaipėdiečiai - Vilius Grikpėdis iškovojo antrą vietą, o Deimantas Romeris – trečią.

Jaunių vienviečių valčių klasėje klaipėdietis, „Aukuro“ gimnazijos sporto klasės moksleivis Nojus Girskis užėmė trečią vietą.

Moterų vienviečių valčių klasėje aukso medaliu pasipuošė Eglė Bezzubovaitė, o jaunių merginų grupėje klaipėdietė Auksė Nastičiūtė iškovojo bronzos medalį. Ji po savaitės startuos Europos jaunių irklavimo čempionate Italijos mieste Sabaudia.

Keturviečių valčių klasėje pirmi tapo irkluotojai iš Telšių.

Meistrų grupėje dviviečių porinių valčių klasėje klaipėdietis Eimantas Laucevičius kartu su šiauliečiu Raimondu Avlosevičiumi tapo čempionais. Jiems nenusileido ir klaipėdietės Vida Stačkutė – Šatienė bei Vita Rimkienė moterų dviviečių valčių klasėje pasipuošusios aukso medaliais.

Vyrų vienviečių valčių klasėje klaipėdiečiai Arūnas Šatas ir Saulius Jurkulnevičius iškovojo atitinkamai antrą ir trečią vietas.

Sezono pradžios varžybų rezultatai parodė, kad Klaipėdos irklavimo centro sportininkai gerai padirbėjo keldami savo fizinio pasirengimo rodiklius ir yra tikimybė, kad sezonas bus sėkmingas.

Iškalbinga istorija

Pavasarį irkluotojai sezoną pradeda irkluodami ilgą distanciją. Tam Vilhelmo kanalas puikiai tinka.

Anksčiau Lietuvos irkluotojai ilgų nuotolių varžybas organizuodavo Birštone, tačiau vėliau Nemunas vietomis nuseko, sąlygos suprastėjo ir pradėta ieškoti vietos, kur mūsų sportininkai galėtų plaukti ilgas distancijas.

"Radome puikią vietą - Vilhelmo kanalą ir čia varžybas organizuojame jau dešimtus metus. Trasa - tiesi ir patogi“, - sakė Klaipėdos irklavimo centro direktorius Liudvikas Mileška.

Irkluotojai prieš varžybas įdėmiai apžiūri kanalo trasą, su Klaipėdos rajono įvairių atsakingų institucijų pagalba išvalo bebrų apgraužtus ir į kanalą įkritusius medžius, sutvarko aplinką.

Klaipėdos irklavimo centro direktorius L. Mileška pasakojo, kad 24 km ilgio Karaliaus Vilhelmo kanalas, jungiantis Miniją ir Malkų įlanką Klaipėdos uoste, buvo iškastas 1863-1873 m. prancūzų karo belaisvių ir šalia gyvenusių kaimo gyventojų. Irkluotojų varžybas Karaliaus Vilhelmo kanale iki Antrojo pasaulinio karo organizavo ir vykdė klaipėdiečių klubai „Santara“ ir „Neptūnas“. Karo metu jiems išsisklaidžius, kanale varžybos nebebuvo rengiamos. Tik 2011 m. Klaipėdos irklavimo centras atkūrė Karaliaus Vilhelmo kanalo regatą.

„Kanalas yra visiškai tiesus, todėl sudaromos lygiavertės sąlygos visiems varžybų dalyviams, startuojantiems pavieniu startu, nėra vėjo“, - sakė L. Mileška. „

Tokio tipo kanalų yra Vokietijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse ir juose jau daug metų vyksta ilgo nuotolio maratono tipo varžybos. Mes norėtume tai atnaujinti ir Lietuvoje. Mūsų žiniomis, čia prieškariu vykdavo turistiniai žygiai tarp Klaipėdos ir Kenigsbergo, buvo rengiamos irklavimo varžybos. Mes bandome tai atgaivinti“, - teigė L. Mileška.