Įsibėgėja Klaipėdos sporto įstaigų motyvuojančio finansavimo modelio įgyvendinimas: po futbolo - plaukimas

„Po Pavelo Suškovo, kuris dalyvavo Atėnų olimpinėse žaidynėse, Klaipėda plaukimo sporto šakoje nebeturėjo nė vieno olimpiečio. Turite gerą infrastruktūrą - ir 25, ir 50 m baseinus.

Gal yra problema su treniravimo metodikomis, gal kartais ir su pačių sporto mokyklų požiūriu? Vertiname situaciją ir ant popieriaus pateiksime pokyčių planą“, - „Vakarų ekspresui“ sakė T. Kučinskas.

Planuose - mini plaukimo centras

Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas atskleidė, kad artimiausiu metu Klaipėdoje norėtų įsteigti mini plaukimo centrą, kuriame treniruotųsi perspektyviausi miesto plaukikai.

„Čia kartu treniruotųsi 15-20 perspektyviausių Klaipėdos plaukikų, su jais dirbtų 3-4 treneriai. Treniruotės - pagal pasaulines metodikas: testai sporto salėje, medicininė priežiūra ir tyrimai, mitybos planas, psichologo pagalba ir taip toliau.

Tokius mini centrus jau turi Vilnius, Kaunas, Šiauliai, startuoti artimiausiu metu su tokiu centru planuoja ir Panevėžys“, - paaiškino Lietuvos plaukimo federacijos vadovas T. Kučinskas.

Pasiteiravus, ar Klaipėdoje atsirastų 15-20 perspektyvių plaukikų, kurie galėtų pretenduoti į tokį mini centrą, T. Kučinskas atsakė: „Dešimt potencialių jau turime, o dar maždaug dešimt yra perspektyvių, kurie taip pat galėtų pretenduoti į šį centrą.“

Jo teigimu, reikėtų peržvelgti ir trenerių darbo organizavimą, keisti sistemą.

„Būna, kad grupėje yra keli perspektyvūs plaukikai ir būrys vaikų, kurie yra tik tam, kad užpildytų grupę. Dėl to perspektyvieji nukenčia. Reikėtų filtruoti vaikus“, - paaiškino jis.

Užsiminus apie mieste sklindančias kalbas, kad iš biudžetinio „Gintaro“ sporto centro reikėtų persiorientuoti į viešąją įstaigą, T. Kučinskas atsakė: „Tai suteikia daugiau lankstumo tiek su aukštu meistriškumu, tiek su sveikatinimu, tiek su vaikų apmokymu plaukti. Mes, Lietuvos plaukimo federacija, savo vizijas pateiksime ant popieriaus iki šių metų pabaigos.“

T. Kučinskas užsiminė ir apie tai, kad Klaipėdoje reikėtų pastatyti ir porą mažų baseinų.

„Galėtų būti negilūs, mažesni baseinėliai, orientuoti į vaikų mokymą plaukti. Be jokios prabangos, tiesiog tam, kad mažesni vaikai 2-3 metus mokytųsi plaukti, o vėliau perspektyvesni vaikai jau galėtų meistriškumą kelti “Gintaro„ sporto centre ar 50 m baseine.

Klaipėdoje norinčiųjų lankyti plaukimo treniruotes paklausa yra didesnė, nei galima pasiūlyti. Ekonomiškų nedidelių baseinėlių esu matęs Olandijoje, Vokietijoje, kodėl gi neperėmus šių gerų pavyzdžių?“ - klausė T. Kučinskas.

Biudžetines įstaigas keis į viešąsias

Po susitikimo su T. Kučinsku „Vakarų ekspresas“ pakalbino Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską.

„Malonu, kad Lietuvos plaukimo federacija ieško sprendimo būdų, kad Klaipėdoje plaukimas žengtų žingsnį į priekį“, - džiaugėsi Klaipėdos meras.

V. Grubliauskas teigė, kad su Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Asta Dirgėliene, Klaipėdos vicemeru Arvydu Cesiuliu, tarp kitų sričių kuruojančiu ir miesto sporto klausimus, taip pat su Savivaldybės administracijos Sporto skyriaus vedėja Rasa Rumšiene aptarė ir Klaipėdos sporto strateginę kryptį, transformuojant biudžetines sporto įstaigas į viešąsias.

"Aptarėme tempą, ritmą, siekius.

Pagal planus, „Gintaro“ sporto centras į viešąją įstaigą galėtų būtų transformuotas jau 2022 metais, 2023 metais - Vlado Knašiaus krepšinio mokykla ir Klaipėdos lengvosios atletikos mokykla, 2024 metais - „Viesulo“ sporto centras.

Šiame sporto centre kultivuojama 13 sporto šakų, tad paruošti dokumentus ir viską protingai sudėlioti užtruks daugiausiai laiko. Tam reikalingi ir žmogiškieji ištekliai.

Nenorime skubėti, pernelyg forsuoti, stengsimės dirbti kruopščiai, tiksliai ir kryptingai. Masinės transformacijos vienu metu nebus. Svarbu padaryti kuo geriau ir protingiau, kad nenukentėtų mūsų miesto sportuojantys vaikai", - paaiškino Klaipėdos meras.

7 metų patirtis ir tobulinimas

„Vakarų eksprese“ ne kartą jau rašėme, kad Klaipėdos futbolo mokykla šiemet iš biudžetinės sporto įstaigos tapo viešąja įstaiga ir ji iš miesto biudžeto yra finansuojama sportuojančio vaiko krepšelio principu. Tą patį planuojama daryti ir su kitomis Klaipėdos biudžetinėmis sporto įstaigomis, kurios pagal minėtus planus turėtų tapti viešosiomis sporto įstaigomis.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Sporto skyriaus vedėjos R. Rumšienės, įvertinus 7 metų patirtį, kai buvo įvestas sportuojančio vaiko krepšelis, šis modelis yra tobulinamas į motyvuojantį sporto krepšelį.

„Sporto šakų finansavimo motyvuojančio krepšelio principu tikslas - tobulinti Klaipėdos sportininkų rengimo ir finansavimo sistemą, pastebėti talentingus sportininkus, juos tinkamai rengti ir sudaryti sąlygas, kad jie galėtų deramai atstovauti miestui ir šaliai svarbiausiuose šalies ir tarptautiniuose sporto renginiuose, prisidėtų prie pozityvaus miesto ir šalies įvaizdžio formavimo“, - paaiškino Klaipėdos sporto vadovė.

Anot jos, naujo finansavimo modelio esmė - lygiateisiškumo principo skiriant Savivaldybės finansavimą užtikrinimas: visos sporto organizacijos, atitikusios nustatytus reikalavimus, gauna fizinio aktyvumo arba diferencijuotus sporto krepšelius pagal sportinius rezultatus.

„Labai džiaugiuosi, kad Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas, išgirdęs mūsų naujo bandomojo modelio idėją, padrąsino, jog einame teisingu - šiuolaikiško modelio keliu. Siekiant geriausio varianto bus bendradarbiaujama su visomis suinteresuotomis pusėmis, o Lietuvos plaukimo federacija pažadėjo visokeriopą pagalbą derinant visas sudėtines dalis“, - sakė R. Rumšienė.

Klaipėdos meras pasidžiaugė, kad, kalbant apie plaukimo sporto šaką, ir jis pajautė Lietuvos plaukimo federacijos prezidento T. Kučinsko pagalbos petį.

„Jis žadėjo ir toliau dalyvauti procese, kad prisidėtų prie Klapėdos sporto šakos sistemos tobulinimo. Dirbdami, pasitarę su sporto bendromene, galime sukurti tobulesnę ir lankstesnę Klaipėdos sporto sistemą“, - pabrėžė meras.