Improvizacijos čempionė: Paryžiaus žaidynėse debiutuosiančiose breiko varžybose turėsime Lietuvos atstovę
Šešiolikmetė moksleivė Dominika Banevič padarė viską, kad Paryžiuje Lietuvos vardas būtų garsinamas ne tik lengvosios atletikos stadione ar plaukimo baseine.
Rugsėjį Dominika, breiko pasaulyje žinoma pseudonimu Bgirl Nicka, tapo pasaulio breiko čempione ir pelnė kelialapį į olimpines žaidynes.
Jose dalyvaus po šešiolika vaikinų ir merginų.
„Įvyko tai, apie ką taip ilgai svajojau, – iškovojau kelialapį į olimpines žaidynes ir tapau pasaulio čempione, – praėjus kuriam laikui po istorinių Lietuvai planetos pirmenybių dar atsigauti negalėjo D. Banevič. – Viskas įvyko vienu momentu. Ir atsipirko tas darbas. Apie tai svajojau nuo pat pirmų dienų.“
Šiais metais darbščiai ir talentingai Dominikai sekėsi viskas: ji laimėjo Europos čempionatą, po to Europos žaidynėse iškovojo bronzos medalį, nors tikėjosi tapti čempione ir iškovoti kelialapį į Paryžiaus žaidynes.
„Bet kas mūsų nenužudo, padaro stipresnius – pasaulio čempionate laimėjau kelialapį. Apie tai garsiai kalbėjau po Europos žaidynių. Stengiausi iš visų jėgų, daug valandų salėje dirbau ir pavyko“, – tikino D. Banevič, tapusi jauniausia čempione pasaulio pirmenybių istorijoje.
Europos pirmenybių finale lietuvė pranoko 29-erių ukrainietę Anną Ponomarenko, o planetos pirmenybėse kovoje dėl aukso įveikė 41 metų breiko legendą iš Japonijos Ayumi Fukushimą.
Užkrėtė „YouTube“ siužetai
Kaip ir kiekviename sporte, kad taptumei savo srities profesionalu, reikia daug dirbti. Breikas – ne išimtis. „Breikas yra mano gyvenimas. Treniruojuosi kiekvieną dieną po šešias valandas, būna – ir po aštuonias. Kad būčiau fiziškai pasirengusi, dirbu su treneriu ir sporto klube“, – IQ pasakojo D. Banevič.
Profesionaliai į breiką ji pradėjo žiūrėti nuo pat pirmos dienos, kai suprato, kad breikas – jos pašaukimas: „Niekada breiko treniruočių nelaikiau būreliu ar hobiu. Nuo pirmos dienos juo susižavėjau ir į breiką visą laiką žiūrėjau rimtai.“ Šokti breiką Dominika pradėjo būdama aštuonerių, tad breikas Bgirl Nicką lydi pusę jos gyvenimo.
Pasiteiravus, kodėl breikas, o ne, tarkime, sportiniai šokiai, linksmai įsiterpė šalia stovinti sportininkės mama Alina: „Kitas klausimas.“ Ir pridūrė: „Dominika jau gimė breiko šokėja.“
Tuo breikas ir išsiskiria iš kitų šokių stilių, kitų sporto šakų. Čia mums tenka daug improvizuoti, esame artistai, o ne tik sportininkai.
D. Banevič pasakojo, kad jai viskas išėjo savaime. Būdama penkerių per „YouTube“ žiūrėjo filmukus ir netyčia pamatė siužetą, kuriame šoko breiką. Nesuprato, kas ten vyksta: groja muzika, žmonės sukasi ant galvos.
Vaikui tai buvo kažkas neįtikėtino. Žiūrėdama tuos vaizdelius bandė atkartoti judesius, mėgino suktis ant galvos...
Tuo metu mama nerado būrelio, kuris priimtų vaiką treniruotis breiko nuo penkerių metų. Tad į pirmą treniruotę mama Dominiką išleido, kai šiai buvo aštuoneri.
Pasak pasaulio čempionės, jei esi lankstus ir fiziškai tvirtas, tai labai padės šokti breiką. Fizinė forma breikui yra be galo svarbi, o lankstumas breike yra privalumas, bet tai nėra būtina.
Atsakydama į klausimą, kodėl iš breiką drauge su Dominika lankiusių vaikų aukštai pavyko iškilti tik jai, šokėja ilgai negalvojo: „Į pirmąją breiko treniruotę nuėjau Lietuvos vaikų ir jaunimo centre Vilniuje pas tuo metu geriausią Lietuvoje breiko meistrą Eugenijų Kirjanovą. Iškart susižavėjau breiku ir iškart į breiką pradėjau žiūrėti rimtai.
O kitiems vaikams tai galbūt buvo tik būrelis, kaip tuo metu ir vadinosi. Nenoriu nieko įžeisti, bet kiekvienas renkasi pats.
Man breikas buvo ir yra labai svarbu. Galbūt padėjo ir mano charakteris: ne visiems norisi daryti tai, ką reikia, o man dėl to nebuvo problemų. Visada noriu eiti į treniruotę, nes breikas – mano gyvenimas.“
Breiko grožis
Jaunosios šokėjos teigimu, breikas ypatingas tuo, kad tai ne tik sportas, bet ir menas, nes breikeriai kuria judesius, o teisėjai vertina pagal kelis kriterijus: techniką, originalumą, muzikalumą.
„Scenoje mes improvizuojame, – sakė Bgirl Nicka. – Aišku, yra tokių, kurie viską iš karto susidėlioja nuo A iki Z, bet dauguma breiko šokėjų improvizuoja nuo pirmos šokio sekundės, nes mes nežinome, pagal kokią muziką teks šokti.
Didžėjus parenka muziką. Išgirdę dainą pradedame improvizuoti. Pagal kiekvieną melodiją stengiuosi šokti taip, lyg tai būtų mano mėgstamiausia daina. Būna, kad daina nepatinka, bet vis tiek turi šokti gerai.
Profesionalumas – pagal kiekvieną dainą sušokti labai gerai. Tuo breikas ir išsiskiria iš kitų šokių stilių, kitų sporto šakų. Čia mums tenka daug improvizuoti, esame artistai, ne tik sportininkai.“
Kišenėje – kelialapis į olimpinį Paryžių.
Rašyti komentarą