Į Pasvalį grįžęs Tomas Lekūnas – apie įsiliejimą į komandą, patirtį Vengrijoje ir akistatą su „Žalgiriu“
Biržietis šį sezoną pradėjo Vengrijoje, kur vilkėjo Zalaegersego ZTE marškinėlius. Pirmą kartą legionieriaus duoną ragavęs 30-metis sausio pradžioje išsiskyrė su Vengrijos klubu bei trečią sykį karjeroje grįžo į Pasvalį.
Vengrijos čempionate lietuvis per 12 rungtynių vidutiniškai pelnydavo 7,9 taško, atkovodavo 6 kamuolius ir rinkdavo 7,9 naudingumo balo.
„Jausmas geras, dabar smagu, bet visas tas džiaugsmas priklausys nuo komandos rezultatų, krepšinyje taip jau yra, – bendraudamas su bcpienozvaigzdes.lt sakė T. Lekūnas. – Dabar tie pirmi mačai nelabai, bet manau, kad po truputį susitvarkysime ir viskas bus gerai.“
Pirmajame susitikime sugrįžus krepšininkas pelnė 8 taškus, tačiau komanda krito prieš Mažeikių „M Basket-DELAMODE“.
„Pieno žvaigždėse“ biržietis jau yra žaidęs 2017-2019 m. bei 2020-2021 m.
„Trenerių štabas pažįstamas, žinojau, ko tikėtis, – sugrįžimą į „Pieno žvaigždes“ aiškino T. Lekūnas. – Pasvalyje esu iškovojęs daug smagių pergalių, gavęs gerų emocijų. Tas labiausiai ir lėmė, jog per tuos metus, kiek čia buvau, kaip vidurio komanda tikrai visai neblogai judėdavome. Pagalvojau, o kodėl to nepratęsus.
Pastaraisiais sezonais komandai nelabai sekėsi, negalvoju, kad atėjęs aš čia būsiu kažkoks išgelbėtojas, bet kodėl nepabandžius? Ne pirmas kartas čia, žinau, ko tikėtis, pažįstu visą organizaciją.“
Pokalbyje su bcpienozvaigzdes.lt Lekūnas pasidalijo mintimis apie patirtį Vengrijoje, įsiliejimą į komandą ir laukiančią akistatą su Kauno „Žalgiriu“.
– Tomai, kokius įspūdžius parsivežei iš Vengrijos?
– Įspūdžių labai daug ten neprikaupiau, bet parsivežu patirtį. Gavau legionieriaus patirties, ko labai norėjau. Kitąkart važiuodamas jau žinočiau, ko tikėtis, ko nesitikėti, kokių lūkesčių nekelti ir panašiai.
Visos patirtys – blogos ar geros, man yra teigiamos. Aišku, gal truputį vėlokai ta patirtis atėjo – trisdešimties, bet aš sakau, jog niekada nėra vėlu. Išvažiavau, pamačiau ir manau, kad viskas tik į naudą.
– Pirmąkart žaidei užsienyje. Kokius įžvelgei skirtumus nuo Lietuvos?
– „Betsafe-LKL“ gal ir neturime didžiausių biudžetų, kažkiek sunku Europoje mūsų klubams, bet kalbant organizacine prasme, pas mus tikrai viskas yra daug aukštesniame lygyje.
Iš krepšinio pusės, Vengrijoje krepšinis yra fiziškesnis, daugiau individualumo. Lietuvoje daugiau yra taktinių detalių.
– Kodėl su klubu išsiskyrei dar sezono viduryje?
– Tiesiog bendru sutarimu. Rezultatai buvo neblogi, pagal biudžetą gal net nesiekėme penketuko, bet rikiavomės treti. Kai tiek metų esi krepšinyje, tiesiog jauti, nauda yra abipusė ar vienpusė.
Kažkaip gavosi, kad nebepavyko sutarti, išsiskyrė nuomonės. Priėmėme tokį sprendimą, kuris buvo logiškiausias.
Pašnekėjome su vadovais, nelabai norėjo išleisti iš tikrųjų, bet suprato. Aš pasakiau atvirai, niekada nieko neslepiu, tai ir jie kažkaip supratingai priėmė. Palinkėjome sėkmės ir išsiskyrėme be jokių pykčių.
– Kiek žaidžiant Vengrijoje pavyko stebėti „Betsafe-LKL“ kovas?
– Stebėjau, aišku. Vis tiek, tiek metų žaista lygoje, daug draugų, įdomu. Visada, kiek turėdavau progų, tiek žiūrėdavau. Tikrai nebuvau nutolęs. Atėjęs visas aktualijas, žaidėjus žinojau.
– Pasvalyje jau esi virš savaitės. Kaip pavyko įsilieti į komandą?
– Man niekada nėra buvę sunku kažkur įsilieti. Galiu prisitaikyti prie visko, niekada su tuo neturėjau problemų. Dabar yra dvejos rungtynės su dideliais minusais. Svarbiausia išlikti pozityviems, koncentruotis į artimiausią mačą. Turime savo tikslus ir svarbiausia judėti į priekį.
Radau susilipdžiusią komandą, gera chebra. Aš esu naujas žmogus kolektyve, stengiuosi padėti jaunesniems žaidėjams, legionieriams. Vis tiek, esu lietuvis, jaučiu daugiau atsakomybės prieš klubą, organizaciją, sirgalius.
Siekiame bendro tikslo. Komanda, treneriai, fizinio rengimo treneris, daktarė Laimutė, viskas yra labai gerai.
– Minėjai, kad nuotaika priklausys nuo rezultatų. Kokių jų tikiesi?
– Toli nežiūrime, pradžiai bandysime kabintis į aštuonetą, o toliau matysime.
– Antradienį laukia mačas su „Žalgiriu“, kuris neseniai iškovojo įspūdingą pergalę prieš Stambulo „Fenerbahče“. Su kokiu mentalitetu reikia ateiti į tokias rungtynes?
– Tiesiog reikia nusiteikti kovoti. Reikia spręsti savo dalykus. Nereikia svaigti, kad dabar čia nukalsime „Žalgirį“, bet nereikia ir bijoti. Kad ir pralaimi rungtynes, iš jų gali kažką išsinešti, kažką pakoreguoti, paeiti žingsnį į priekį.
Su „Žalgiriu“ taip yra, tu negali žinoti, gal sukris metimai ir kabinsimės. Bet kuriuo atveju turi kažką iš tų rungtynių pasiimti.
– Žvelgiant į ateitį, kokį matai komandos potencialą?
– Kai puolimas yra pagrindinis dalykas, tos lubos yra įvairios. Priklauso nuo pataikytų metimų, dienos. Aš esu labiau gynybos šalininkas, į ją labiau ir koncentruojuosi.
Puolime talento tikrai turime, kažkiek reikia apsitvarkyti gynybą, gal sakyčiau reikia kažkiek daugiau pastangų. Prisijungs dar keli traumuoti žaidėjai, jei susitvarkysime gynybą, manau, kad atrodysime labai simpatiškai.
Rašyti komentarą