Gedimino Simučio treniruojama “Flow Team Klaipėda” triumfavo Slovakijoje

G. Simutis savo „Facebook“ paskyroje išsamiai pasidalijo įspūdžiais apie šias varžybas.

Pateikiame nekoreguotas jo mintis.

"Daug čia To žodžio "Spartan" ir ne veltui, nes tai varžybos į kurias planavome važiuot jau kokį pusmetuką ir ne vienas kitas atletai, o net 5 auto ekipažai ir daugeliui tai buvo pirmosios varžybos. Dauguma net neįsivaizdavo kas laukia trasoje, kai šeštadienį reikia bėgt 21 km su 30 kliūčių, sekmadienį ryte 10 km ir popiet dar 5 km.

Nukeliaut iki Slovakijos geras 12 h kelias, lekiu ketvirtadienį ryte su Dominykas Kin ir Milda Mikaitytė, "čiate" vis susirašom kas kur randamės, oras smagus, Lenkijoje WC sustojime susitinkam vieną ekipažą. Maisto prisigaminę sočiai (blynai, kotletukai, vištos gabalai) ir jausmas kai laiku valgai, geri,kad viskas super.

O dar dieną ir kelias prieš aš šikaliojau, jog manęs nepagautų kokia "zaraza", nes žiauriai daug kovido, gripo atvejų aplink ir kai ėjau galutinai dar apsipirkt parduotuvėje kaip kare jaučiausi. Tai vienas čiaudi, kitas kosėja neužsidengę, dar girdžiu viena salės darbuotoja kitai pasakoja, kad jai gripas, bet ai nieko tokio, praeis, bene neisi dirbt.... OUCH, kaip aš laikiausi atstumų.

Atlaikiau ir visas sveikas į varžybas.

Pasiekę būsimus namus dar laiko vakarienei turim, ryte keltis anksti nereikia, laisva diena atlikti priešvarzybinę treniruotę.

Šeštadienis keliuose 5:00, nes mano startas anksčiausiai, 8:10. Iš vakaro viską susidėjau ko reiks, visai gerai išmiegojau, beje kelios dienos prieš varžybas naktimis pulsas iki 37 krenta, kas yra labai tobulai man, nes tada jaučiuosi geriausioje formoje, tik biškį nervina, kad kai nukrenta, gaunu per visą kūną tokį šoką, kad nusipurtau kaip elektros pakratytas gerai.

Bendrai paėmus, pasiruošimas tikrai geras, tačiau  visiems sakiau, jog važiuoju savęs pasitestuot kur randuosi ir man atostogėlės, nes tikrai per daug varžybų turėjau pastaruoju metu ir esu išnaudojęs per daug kentėjimo vienetų, o jau supratau, kad turiu tik tam tikrą kiekį per metus. Dar Lapkritį ir Gruodį laukia du pasaulio čempionai ir visiškai neturiu įtampos, jog turiu kalt max, ar kažką įrodyti, visiškai protas ramus ir koks bebūtų galutinis bėgimo rezultatas, man viskas tinka.

Ir nutik Tu man taip jog prieš varžybas čia savaitėmis buvo vos ne +25-30, o mums atvykus prognozė 50-90% lietus kasdien, tai taip ir buvo, lijo ir juodai ir mažai, lijo kasdien.

Gerai atlieku apšilimą, visas šiltas stoviu starte, o startuoju amžiaus grupės užbėgime ir šypsausi, komandos nariai smagiai palaiko ir ouch, atsisuku pažiūrėk už nugaros bėgikų ir žiūriu, jog toks Lukas Gebara stovi, Lenkas kurio nesu pralenkęs dar. Dar keli geri matyti ir lipantys ant podiumų ir jopapa, biškį įtampos į kelnes paduoda. Vistik, kažkaip vistiek ramu, man atostogėlės.

Atbuline tvarka Slovakiškai.... 3.2.1...Staaaartas!!!!

Kadangi stovėjau priekyje tai ir kalu priekyje su visais , nėra tokių, kurie užsiima raketos mokslu ir šauna max iki pirmojo posūkio, tai patogiai ramiai žole į sukilimą bėgu 3-4 pozicijoje, matau Lukas šalia bėga ir tokios mintys, kad ramiai Brol, laikykis taktikos ramiai bėgt pradžioje, nes kaip minimum 21 km laukia.

Peršokam griovius pilnus vandens, stabiliai trečioje vietoje esu ir kylam į mišką tamsų, kur prasideda tešlos, nes nuo starto lietus jau kaip reikiant pareina. Stebiu pirmus du atletus ir vienas toks didesnis veda, jaučiu, jog ilgai nepatrauks, nes žingsnis per ilgas, antras bėga Dominik Bobalik(Čekas rods) , labai gražiai mažais žingsniukais, techniškai ir įtarimai, kad su juo bus reikalų.

Bėgant mišku matau, kad man labai lengva, pulsas 152 kažkur laikosi ir tai yra super gerai, nes man sunku tik nuo 162. Kylant matau, kad turiu pranašumą, priartėju prie lyderių, o leidžiantis mane palieka kelis metrus už nugaros giliau. Pravarom mišką, tada biškį žvyro keliukas, nusileidžiame į pievą ir nuo lyderių saugiai koviniu 15-20m atstumu laikausi.

Ateina pirma sienelė, kurią peršokti ir tas aukštesnis didesnis atletas neperšoka iš pirmo karto, su Dominik easy abu ir varom į Kalniuką žolėmis, varau jau antroje vietoje, nužiūrinėju raumenyną ir pagal sudėliotus analizus prieinu išvados, jog stiprus ir bėgime ir ant kliūčių, ypač jog negirdėti jog dūsauja. Perlipam labai lygiai Bender kliūtį, pasvirusius skersinius iš apačios į viršų, kliūtys visos juodai šlapios.

Nusileidžiame į mišką vėl ir mažu keliuku prasideda jau nebe bėgimas, o power walking. Kylam į kalną ir į viršų geriau nežiūrėti, nes visų pirma ir rūkas ir nieko nesimato, bet vaizdas nerealus, nes tokioje tyloje dedi žingsnius, kovoji, o gamta tokioje ramybėje ir dar tie lietaus lašai į medžių lapus ir į senus lapus ant žemės, tai kosmosas kažkoks.

Labai patiko ta emocija, tačiau vienoje vietoje pajaučiu, kad pradedu tolt nuo atostogėlių plano ir kažkaip per daug stipriai ir be reikalo įsitempęs varau, reik nusiraminti. Bėgam su Dominik viens prie kito, aš labai giliai išsikvėpuoju nusišypsau sau, atostogėlių jausmą grąžinu atgal ir awawywa, ateina palengvėjimas ir turbūt jau buvo 5-6km ir ateina mintis, kad reikia regzti ataką ir stebėti kas vyksta. Driokstelėjau šiek tiek greičiau lygioje vietoje ir man nieko neatsako, jau bėgu pirmas ir stebiu pulsą ir nėr raudonos zonos ir galvoju sau, kad varau taip ir toliau patogiai ir turiu rezervą atsakyti, jeigu kas atakuos mane.

Ale dzyvų dzyvai, kaip nubėgau, taip ir nieks neartėja,spėju ir vaizdais pasigrožėti. O jie kosminiai. Slėnis, bėgi miško taku ir žemiau Tavęs virš medžių viršūnių tirštas rūkas. Nerealios atostogos. Vienoje vietoje giliau miške traška šakos, tikiu kad ten meška, nes dar vakar kalbėjome kaip nuo jų apsisaugoti.

Viena vieta išvis, nerealumas, nes ten toks gan siauras keliukas miško slėnyje ir žmonės lipa į kalną, viršuje tik šešėliai kažkokie, iš tų šešėlių atvaro keturratis ir kažkoks kosmosas vėl, nes šviesos išsiskaido per tą rūką į visas puses. Ten aš šiek tiek pabėgu, šiekt tiek greito ėjimo, bet nors ir lyja, šilta bele kaip ir po to kalno stiprus nusileidimas, padarau klaidą kad šoku per rąsta per dideliu žingsniu ir nusileidžiu kreivai ant paslėptų akmenų po pernykščiais lapais.

Ouch, kliuvau, bet viskas vietoje ir mažinu žingsnį ir varau toliau. Išlindus į pievas vėl laukia jau daugiau kliūčių ir nors šlapia, visur užtikrintai kalu ir kai kur zigzagais bėgt, tai periferiniu stebiu kas vejasi ir per vieną kliūtį Dominik šalia. Toliau nieko nematyt. Svarbiausiai nepadaryti klaidos kliūtyse , nes iškart baudos ratas ir mane pasiims.

Nusileidus iš kalnų į festival area laukia dvi game changer kliūtys. Ietis ir balansas. Ietis nusitaikau...... Pyst ir.... Nėra.

Virinu baudos ratą, prie Herculies Hoist - virve kelti smėlio maišą, Dominik jau šalia, jis pataikė ietį. Iki balanso kliūties keli šimtai metrų ir ten kalniukas, tai pabėgu tai paeinu, bet esu pirmas. Sustoju, balansas juodai šlapias, dedu koją.... Slystu ir..... Ouch - baudos ratas. Kalu jau kaip reikiant, jungiasi instinktas kentėjimo jau, kad nu jomajo, nepaleisiu pergalės, nes liko kilometras su trupučiu max jau. Dominik įveikė balansą ir išbėgam į paskutinį statų trumpą kalną, kuris jau tikrai ima jėgas ir žiūriu, kad mano varžovas labai jau pabalęs. Net gaila pasidarė.

Pakovojau, ataka ir vėl esu pirmas ir atsargiai pereinu mano nemėgstamą Z wall kliūtį, Dominik ją įveikia greičiau ir prie Attlas Carry 50kg akmens nešimo 10 metrų pirmyn atgal, jau abu lygiai stovime, o lieka vėliau tik smėlio nešimo maišas ir nusileidimas kalnu ir finišas jau ranka pasiekiamas.

Greičiau pranešu akmenį, daug greičiau nuvarau sunešti smėlio maišą ir kad dėjau nuo kalno jau pastangų iki upelio kur peršoki kelis buomus, tada perverti didelę talpą su vandeniu ir neri į super šaltą prūdą.

Nekenčiu aš to šalčio, bet šypsojausi, atsisuku pažiūrėt kai išlipau kur Dominik, o jo nematyt. Kaitinu plentu iki upelio, ten atsargiai akmenimis iki pat finišo zonos, lengvai lipu virve, kelios sienos ir puft Beast 21 km - amžiaus grupėje paimta.

Bendrai iš visos dienos bėgusiu su elito grupe, mano rezultatas 5- ta vieta. Dominik atsiliko 2 min ir pasirodo, jis ne mano amžiaus grupėje, jis rods 24-29 amžiaus grupėje. Antrasis mano amžiaus grupėje atbėgo po 15min,tai galėjau ir dar ramiau bėgt. Nu stipriai ir nepavargau ir net nustebau tokiu rezultatu ir tokia forma, nes prieš du metus toje pačioje trasoje bėgau ir buvo juoda mirtis,bet buvo +30 ir kliūtys sausos, o pagerinau laiką šlapiomis sąlygomis beveik 10 min.

Greit persirengiau ir variau stebėt, laukt kaip kitiems komandos nariams sekasi. O čia dauguma bėgo pirmą kartą ir dar 21 km su 1300 m sukilimu ir 30 kliūčių.

Nerealiai esu nustebęs naujokais, nes rezultatai nesuvokiami!

Čia jau reikės atskirų postų apie atskirą žmogų, kad išpasakoti jų potyrius.

Vietas dar sutikslinsiu:
Edvardas Si - pirmasis Beast ir galinga Top 20 vieta amžiaus grupėje!
Dominykas Kinderis - pirmasis Beast ir Top20!
Artūras Vyšniauskas - pirmasis Beast ir Top 30 paimta!
Tomas Čižauskas - pirmasis Beast ir top 20 vieta!
Mindaugas Daraška - pirmasis Beast ir tikslas buvo įveikti per 6h, įveikta per 4:57!

Daugiau patyrę:
Vidas Bukauskas, stipri kova ir 5- ta vieta, labai daug netrūko.
Donatas Andriuškevičius, antrasis Beast ir top 20 yra.

Dalyvių buvo beveik 2000, ir čia buvo Central Europe Spartan sezono paskutinis įskaitinis iš kelių, bėgimas ir varžovai vieni iš stipriausių, todėl dar smagiau už komandos narius, kurie pasiekė tokius tobulus rezultatus. O istorijos, patirtys trasoje, tai klausykis ir klausykis.

Popiet startavo 21 km Trail bėgikai ir mus atstovavo Milda Mikaitytė ir Saulius Lazdauskas. Abu strykaliojo lietuje prieš startą, palaikymo komanda atliko statymus ar Saulius pralenks Mildą.

Kai išleido trailininkus, kažkaip greit laikas praėjo ir Saulius trasoje dar spėjo video įmest kad bėga abu ir viskas gerai. Finišuoja keli vyrai ir moterys ir ulia lia iš tolo Vidas žvitria akimi  mato, jog jau parbėga Milda ir tikim kad bus aukšta vieta, nes kartu bėga ir elito ir amžiaus grupės moterys ir tikim, jog bus aukšta vieta.

Pasitinkam prie finišo ir Milda kala kaip raketa ir vualia, nerealiai  pirma vieta amžiaus grupėje paimta ir apskritai tarp visų amžiaus grupių pirma! Iškart netoli po jos ir Saulius parlekia ir ouch, gal jei ne tie video trasoje, būt buvę ir prizinė vieta.  5-ta vieta amžiaus grupėje.

Po varžybų pavalgom, pasidalinam įspūdžiais ir laukiam kitos dienos, o tiksliai žinau, jog raumenys skaudės, eisim kaip pingvinai, bet sujudėsim.

Ryte 10 km, popiet 5 km.

Keliuosi 5:30, kūnas padaužytas, košė nelenda, tempimai ir masažo šautuvas pagerina situaciją, varom į startą, 12 laipsnių ir lyja.

Gerai apšylu, starte kažkaip atrodo, jog esu su vyresne amžiaus grupe, ir nematyt vakarykščių bėgikų, bet yra ir jaunų. Kliūtys tos pačios, trasos perpus mažiau, ramuna.

Komandos chėbryt išleidžia bėgt, šypsausi starte išbėgdamas ir ramiai pasileidžiu pirmas ir nejaučiu, jog kažkas būtų šalia. Tai ir variau vienas visą laiką ir kur ne kur per vieną kliūtį matau, kad medžioja mane, bet pulsas daug kur žalioje zonoje ir tikrai nėra sunku, net kai kur gėda, kad galiu, bet nebėgu greičiau. Specialiai tada sugalvojau, kad kur yra kalnai ir kur vakar ėjau, tai šiandien arba sparčiau eiti arba įbėgti ir visai gerai klojasi. Neįkaliau ieties, vos vos, bet perėjau balansą ir nutiko stebuklas finiše. Man patiko eiti per dar šaltesnį prūdą, laukiau kažkaip to vandens, įveikiau jį su šypsena ir lengvai į finišą ir puft paimta.

Kad ir kaip patiko prūdas šaltas, tai nepatiko mano inkstams ir sveikatai. Nusprendžiu nerizikuot ir popiet nebėgu 5km paskutinės distancijos, ryt einu tyrimų daryt, nes ne pirmas kartas.

Vėl šiltai apsirengsiu, 3poros kelnių, du megztiniai ir varau pasitikt komandos draugų ir šiandien svarbiausia yra Sauliaus ir Ieva Andriuškevičienė startai 5km sprinto distancijoje.

Milda iš po vakar pergalės irgi nerizikuoja sveikata, ypač, kai prūdas gilus ir ji turi nesuvestų sąskaitų su vandeniu, perleidžia bėgimą Sauliui ir jis visas spurda startuoto. Ievai, pirmosios apskritai varžybos šiais metais ir ji jaudinasi. Belaukiant 5km starto Finišuoja 10 km komandos nariai ir vėl rezultatai fantastika! Patirtys oh wow! Vidas paima antrą vietą!

Po 5 km starto varau į kalnus pasitikt Sauliaus, jis kala su lyderių jaunuolių grupe ir esu apšalęs, kaip jis greit per kliūtis. Patariu, kalt ir toliau max ir kiekviena sekundė brangi. Ir oh wow, kai atbėga į finišą jis pirmas sistemoje!

Po kiek laiko Finišuoja Vidas ir jis trečias! Ouch, gaila, kad dar vėliau buvo vienas užbėgimas ir galiausiai Saulius lieka trečias, Vidas ketvirtas! Nerealu.

Iškart laukt Ievos ir kitų narių ir labai jaudinausi dėl Ievos kaip jai seksis, bet puft su šypsena ir ramuma, kad viskas gerai ir dar 10ta vieta savo amžiaus grupėje, tobulas startas.

Finišavo visi mūsų atletai, šeštadienį per savo 5-tą gimtadienį dar ir Jonukas subėgo vaikų bėgime ir išvada - nerealios atostogėlės!

Labai džiugu buvo sutikti ir buvusios komandos, kuriai priklausėme OCR Baltic Warriors narius Andrius Katinas, Vil Mantė ir super Andriau subėgai.

Nerealu buvo laukti grįžtančių Flow Team Klaipėda komandos narių ir dar nerealiau, jog didžioji dalis nežinojo kur važiuoja, bet parodė tokį charakterį ir įveikė tokius kalnus, perlipo per save! Sakė, jog siela paliko kūną, tačiau pamatyti vaizdai, patirtys įveikiant save, varžovus, gamtos įvairovę bei buvimas komandoje, kuri palaiko, kuri laukia Tavęs finiše yra tai kas Tave daro kitokiu žmogumi.

Dar daug ko čia neparašiau, pasakysiu tik tiek, kad jeigu perskaitei iki čia ir kirba save išbandyti, kitais metais keliausime į kitą Spartan Lokaciją, parašyk ir junkis, viskas įmanoma", - savo Facebook paskyroje įspūdžiais dalijosi G. Simutis.