Europos čempionas atsisveikina su didžiuoju sportu: „Žengiu į naują gyvenimo etapą“

„Atsisveikinti su didžiuoju sportu, kuriam atidaviau visą širdį ir paaukojau net 15 savo gražiausių jaunystės metų, nėra paprasta. Jaudulio ir išgyvenimų daug, bet tai yra ilgai galvotas ir priimtas tvirtas sprendimas. Man jau 29-eri, tad reikia pradėti mąstyti apie šeimą - pasipiršau savo ilgametei draugei, reabilituosiuosi po traumų ir ieškosiu, kaip realizuoti save kitame darbe“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Ž. Stanulis.

Skambių titulų - galybė

Jis per savo sportinę karjerą pasiekė išties daug ir reikšmingų pergalių: 2012 metais Izraelyje vykusiame Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionate neturėjo lygių, 2013 metais Kazanėje pasaulio studentų Universiadoje iškovojo trečiąją vietą ir Albanijoje vykusiame Europos suaugusiųjų čempionate po lyderio diskvalifikacijos pelnė čempiono titulą, 2014 metais Kipre tapo Europos jaunimo (iki 23 metų) vicečempionu, 2015 metais Klaipėdoje vykusiose Europos jaunimo (iki 23 metų) pirmenybėse įrodė savo vertę ir tapo nugalėtoju, vėliau jis dar dukart (2016 metais Norvegijoje ir 2018 metais Rumunijoje) Europos suaugusiųjų čempionatuose iškovojo vicečempiono titulus.

Ž. Stanulis apie dešimt kartų buvo nominuotas į geriausių Klaipėdos miesto sportininkų dešimtuką, o 2018 metais pripažintas ir geriausiu Klaipėdos miesto sportininku.

"Džiaugiuosi, kad galėjau pajusti pergalių skonį ir ką reiškia žengti profesionaliojo sporto keliu. Dėl to esu dėkingas savo pirmajam treneriui Alvydui Kirkliauskui, pas kurį treniruotis pradėjau dar Marijampolėje. Po kiek laiko, pastebėjęs mano potencialą, į Klaipėdą pasikvietė treneris Bronislavas Vyšniauskas.

Klaipėdoje buvau sutiktas labai šiltai - apgyvendintas puikioje sunkiosios atletikos sporto bazėje, aprūpintas maitinimu, mane treneris, kaip ir kitus atvykusius į Klaipėdą sportininkus, prižiūrėjo ir rūpinosi lyg savo vaiku.

Juk ne be reikalo sakoma, kad treneris yra lyg antrasis tėtis", - pabrėžė Ž. Stanulis.

Europos čempionas pripažino, kad sporto dėka pavyko perauklėti ir savo gana sudėtingą charakterį, ir išmokti laikytis režimo, suprasti, ką reiškia kantrybė, nuoširdus darbas ir tikslų siekimas.

„Juk aš į Klaipėdą atvykau dar būdamas nepilnametis - vos 16 metų. Jei ne treneris Bronislavas Vyšniauskas, nežinau, kur būtų pasisukęs mano gyvenimas, gal net būčiau atsidūręs kalėjime, nes buvau karšto būdo ir aplink mane sukiojosi įvairaus plauko kompanija, o treneris dar paauglystėje sugebėjo įrodyti, kad nemesčiau sporto, o priešingai - visą savo energiją nukreipčiau į sportą ir neturėčiau laiko trainiotis gatvėje su abejotinos reputacijos žmonėmis.

Kai atiduodi visą savo širdį tikslų siekimui, tada gali pasiekti ir skambių pergalių. Džiaugiuosi, kad ne kartą ir ne du svarbiausiose tarptautinėse varžybose per nugalėtojų apdovanojimo ceremoniją į viršų kėliau Lietuvos vėliavą“, - kalbėjo tituluotas sunkiaatletis.

Iškentė tris operacijas

Ž. Stanulis pripažino, kad sportas atvėrė plačias galimybes susipažinti su daugybe žmonių, aplankyti beveik visą Europą ir net tolimas šalis - Malaiziją, Gvatemalą, Taivaną, Ameriką, Turkmėnistaną.

"Džiaugiuosi, kad profesionaliai sportuodamas paraleliai studijavau ir Klaipėdos universitete, įgijau kūno kultūros ir sporto pedagogikos bakalauro laipsnį. Tikiuosi, kad mokslai pravers realizuojant save ir ateityje.

Atsisveikinti su profesionaliu sportu nusprendžiau dėl nuolatinių traumų - buvo plyšęs ir bicepsas, ir atskilęs alkūnės kaulas, ir nuolat skauda keliai. Atlaikiau tris operacijas - alkūnės, bicepso ir peties.

Ne kartą varžybose dalyvavau susileidęs nuskausminamųjų vaistų ir kentėdamas didžiulius skausmus, aukojausi dėl sporto pergalės ir kad kuo geriau reprezentuočiau Lietuvos vardą tarptautinėse varžybose. Traumos ir skausmai - sekina. Nusprendžiau, kad užteks. Reikia kurti naują savo gyvenimo etapą - šeimą, įsigyti būstą ir žiūrėti į priekį", - apsisprendimo atsisveikinti su didžiuoju sportu motyvus vardijo Ž. Stanulis.

Jis pripažino, kad sporto dėka patirta daug džiugių triumfo emocijų, tačiau vienas skaudulys visgi likęs.

„Aš nuolat skundžiausi skrandžio problemomis ir dėl to tekdavo taikyti infuzoterapijos procedūrą, t. y. buvo statoma lašelinė, ir už tai mane nubaudė Lietuvos antidopingo agentūra - buvau diskvalifikuotas dviem metams. Likau nesupratęs, už ką? Tą terminą iškentėjau ir sportavau toliau, bet nuoskauda liko.

Aš niekada nenaudojau neleistinų preparatų, sportavau sąžiningai ir sportui atidaviau visą savo širdį. Juk buvo laikas, kai net po kelis kartus per savaitę mane tikrino ir Lietuvos, ir tarptautinė antidopingo agentūra, ir niekada mano organizme neaptiko dopingo. Esu švarus. Profesionalaus sportininko karjerą baigiu ramia sąžine - padariau viską, kas priklausė nuo mano jėgų“, - pabrėžė Ž. Stanulis.