Darbo paieškos išlipus iš valties

Galbūt  jos hobiu galėtų būti ir teisėjavimas irklavimo varžybose. M.Valčiukaitė jau yra apsisprendusi, ir į kokią profesinę sritį norėtų nerti. „Norėtųsi integruotis į darbo rinką, kad nebūtų taip, jog gyvenime buvau tik gera irkluotoja", - teigė M.Valčiukaitė.

Kalbėdama apie karjeros pabaigą, irkluotoja prisiminė ir pradžią, nuo ko viskas prasidėjo. Su irklavimu tuomet 13-metę M.Valčiukaitę supažindino šios sporto šakos treneriu dirbantis tėtis.

„Man patiko konkuruoti. Taip pat man patiko tas jausmas, kai būdavau valtyje ir skrosdavau vandeniu.

Kai irkluodavome Neryje, krantai tarsi „praeidavo" pro šalį, o tu galėdavai kažkur nusiirti. Ar iškart prisijaukinau irklavimą?

Negalėčiau pasakyti, jog man čia nuo pat pradžių sekėsi. Buvau gana liekno kūno sudėjimo, tad papūtus priešingam vėjui būdavo sunku varžytis su stipresnėmis merginomis.

Žiūrėjau į tai, kaip į laiko praleidimo būdą, būrelį.

Tada negalėjau net pagalvoti, kad kažkada galėčiau važiuoti į pasaulines irklavimo varžybas, čempionatus ar kažką laimėti. Tiesiog buvo smagu, norėjosi tobulėti, buvo kompanija, irklavimo bendruomenė, dalyvavau vietinėse varžybose.

Man patiko tas irklavimo procesas. Jei nebūtų patikęs, tiek ilgai ir nebūčiau čia užsibuvusi", - pasakojo M.Valčiukaitė.

2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse M.Valčiukaitė su Donata Karaliene iškovojo bronzos medalius, o 2021 m. Tokijuje duetas liko ketvirtas

. Žinoma, olimpiniai medaliai kiekvienam sportininkui yra labai reikšmingi.

Tačiau kaip brangiausią širdžiai karjeros apdovanojimą ji įvardijo 2013 m. pasaulio čempionate pelnytą auksą: „Brangiausi tie laimėjimai, į kuriuos daugiausiai įdedi darbo ir širdies.

Tačiau 2013 m. planetos pirmenybėse buvome dar labai jaunos.

Tai - pirmi metai, kai irklavome kartu su Donata. Tarsi suveikė ir netikėtumo, ir naivumo, ir jaunatviško maksimalizmo faktorius. Tas startas įsiminė kaip įspūdingas ir netikėtas."

Kaip būna pakilimų, taip būna ir nuosmukių. Pasak M.Valčiukaitės, kažko gailėtis ir nereikėtų, tačiau dabar atrodo, jog kartais buvo įmanoma padaryti ir geriau, atiduoti daugiau jėgų. „Tačiau padariau, kiek galėjau.

Per save juk neperlipsi. Galbūt trūko pasidžiaugimo tomis sporto akimirkomis, kelionėmis, pažintimis.

Atrodė, jog turėjome vieną tikslą - medalius, varžybas ir taip nepamatėme mus supusios aplinkos. Galbūt to neįvertinau. Dabar, atsigręžus atgal, galbūt to ir trūksta. Reikėjo labiau džiaugtis ne tik varžybomis, bet ir visu procesu", - atviravo irkluotoja.

M.Valčiukaitė pripažino, jog jau trūksta ir adrenalino. Juk ne tik varžybose tekdavo kovoti, konkuruodavo irkluotojai tarpusavyje ir treniruotėse: „Dabar jaudulio nepatiriu, turbūt jo reikia ieškoti kitose veiklose.

Pasiilgstu ir kelionių. Aišku, didžiulio ilgesio dar nesijaučia. Jis galbūt atsiras praėjus daugiau laiko."

Irkluotojos teigimu, pastaroji sporto šaka jai atidarė daug durų ir suteikė daug galimybių. Sportininkė gali pasigirti daugybe aplankytų šalių, didžiuliu pažinčių ratu.

„Galėjau pabandyti daug dalykų vien dėl to, kad buvau sportininkė, buvau žinoma.

Gavau unikalių patirčių. Išmokau susitvarkyti su stresinėmis situacijomis. Tai padeda ir dabar", - pridūrė M.Valčiukaitė.

Kas toliau, kuo irkluotoja užsiima baigusi sportinę karjerą?

Dabar M.Valčiukaitė susikoncentravusi į mokslus. Ji studijuoja verslo informacijos vadybą. „Neseniai baigėsi sesija. Esu paskutiniame bakalauro kurse. Šiemet tikiuosi baigti universitetą.

Tiesa, dar turiu skolų iš ankstesnių laikų, kai būdavome pavasario stovyklose.

Tad krūvis didesnis nei įprastai, - teigė irkluotoja. - Kiekvienas nori save realizuoti ir jaustis reikalingas, turėti patinkančią veiklą. Norėčiau eiti į rinkodaros, komunikacijos sritį.

Tačiau mane labai džiugintų, jog ta įstaiga ar institucija, kurioje dirbčiau, būtų susijusi su sportu.

Nesinorėtų visiškai nutolti. Labai norėčiau tapti irklavimo teisėja. Lietuvoje vyksta mokymai, dabar jie bus pavasarį. Tai galėtų būti tarsi mano hobis, galėčiau savaitgaliais dalyvauti varžybose.

Manau, nuo sporto tikrai nepabėgsiu. Kai tiek metų sportavau, tiek draugų yra sportininkų, sportas bus šalia."