Azerbaidžane Mantas Knystautas nukovė olimpinį prizininką

Azerbaidžane finišavo Tarptautinės imtynių federacijos (UWW) Pasaulio taurės turnyras, kuriame dalyvavo Irano, Turkijos, Kirgizijos, Azerbaidžano ir pirmą kartą suburta pasaulio rinktinė.

Turnyre turėję dalyvauti serbai į Baku neatvyko dėl imtynininkų susirgimo koronavirusu. Sunkiasvoris klaipėdietis M. Knystautas (iki 130 kg) atstovavo pasaulio rinktinei.

Klaipėdietis pirmoje imtyje rezultatu 5:1 nugalėjo Azerbaidžanui atstovavusį iranietį Sabahą Shariatį.

Prieš mačą su azerbaidžaniečiais buvo aišku, kad tik komandos pergalė vienai rinktinių atvers kelią į finalą ir užtikrins galimybę kautis dėl solidžios piniginės premijos.

Prieš paskutinį sunkiasvorių mūšį rezultatas buvo 4:5 šeimininkų naudai, tačiau paprastos pergalės taškais Mantui nepakaktų. Mat azerbaidžaniečių pranašumą lemtų kvalifikaciniai taškai, nes savo kraitėje turėjo pergalę mentėmis. O tai reiškė, kad ir Mantui buvo būtina guldyti Rio olimpinių žaidynių prizininką ant menčių.

Panašus scenarijus klostėsi imtyje dėl trečios vietos. Tik šiuo atveju turkams reikėjo, kad paskutinėje imtyje Mantą ant menčių paguldytų pasaulio U23 čempionas Fatihas Bozkurtas. Kitu atveju moralinis prizas - apie 10 tūkstančių eurų - patenka į pasaulio rinktinės atletų sąskaitas.

Turkas jau pirmame kėlinuke sėkmingai atliko ridenimą (0:3), o antrame pridėjo dar vieną balą po Manto užžengimo už kilimo. Lietuvis tenkinosi vienu tašku, gautu už varžovo pasyvumą.

Pasaulio taurės turnyrą ir 70-ies tūkstančių eurų prizą laimėjo Irano rinktinė, kuri nugvelbė auksą iš šeimininkų azerbaidžaniečių pagal papildomus kriterijus.

Jų tarpusavio mačas baigėsi taikiu rezultatu 5:5, tačiau pergalę iraniečiams lėmė kova svoryje iki 63 kilogramų, kurioje Imanas Hosseinas Khoonas Mohammadis 8:0 įveikė Talehą Mammadovą ir iškovojo papildomą kvalifikacinį tašką už pergalę aiškia persvara.

Trečią vietą užėmė pasaulio rinktinė. Turkai tenkinosi ketvirta vieta.

Po varžybų į kelis klausimus portalui imtynes.lt atsakė šio turnyro bronzos medalio laimėtojas M. Knystautas.

Mantai, sveikinu su bronza.

Kad nėra su kuo sveikinti, į finalą nepatekome. Jei būtume laimėję prieš Azerbaidžaną, tai būtų istorinis dalykas. Aišku, turnyras nėra tokio svarbumo, kaip pasaulis, Europa ar olimpinės.

Kaip nėra su kuo sveikinti? Su pergale. Bus dar vienas geras įrašas biografijoje ir statistikoje.

Na taip, džiaugiuosi laimėjęs prieš Shariatį, bet, jei galėčiau rinktis, geriau praloščiau, bet komanda laimėtų.

Na, kam tokios aukos?! Tegul savo kovas laimi tas, kam priklauso.

Na taip, savęs kaltinti negaliu. Labai apmaudžiai pralošėme.

Ar galima sakyti, kad pergalė prieš azerius paleista iš rankų? Jei taip, tai kas nuvylė?

Manau, kad tikrai taip galima sakyti. Nemačiau 77 kg kovos, bet kiek pasakojo kiti, jei būtų neatsigulęs vengras Zoltanas Levajus, būtume laimėję. O jis ten tiesiog ėmė ir atsigulė.

Tu kovojai, žinodamas, kad finalas, praktiškai, palaidotas? Ar kaip?

Nežinojau iki pertraukos, kol gruzinų treneriai nepradėjo man sakyti, kad būtinai reikia paguldyti, tada supratau, kad neužteks tik išlošti taškais. O sunkiasvorį paguldyti nėra taip lengva, ypač tokį, kaip Shariatis.

Azero-iranietis žinojo apie gan palankią situaciją. Ar ant kilimo Shariatis „ardėsi“?

„Ardėsi“ - ne tas žodis. Labai nešvariai kovojo.

O kaip surinkai savo penkis taškus?

Po varžovo pasyvumo, parteryje atlikau ridenimą ir dar du taškus gavau dėl to, kad jis pavojingai galva daužėsi visą kovą.

Ridenimą prasukai į dešinę? Su atkėlimu?

Atplėšiau nuo kilimo, darydamas į dešinę, jis pasitiko susisukęs, tai perėmiau ir į kairę padariau.

Azerai apskritai norėjo ne tik išlošti, bet ir laimėti kuo daugiau kovų. Jiems svarbu pasirodyti prieš susirinkusią publiką ir politikus, todėl veržėsi laimėti visas kovas.

Mantai, mačiau tik tris kovas tarp turkų ir kirgizų, tribūnos nebuvo sausakimšos.

Jie kovojo vėlai vakare. Kai mes su azerbaidžaniečiais grūmėmės, tai salė buvo pilna ir atmosfera puiki. Be to, kirgizai atvežė jaunimą, rezultatas buvo aiškus, todėl nebuvo intrigos.

Antroje kovoje teko pasibaksnoti su turku.

Fatihas Bozkurtas geras kovotojas, šiemet Ispanijoje laimėjo pasaulio U23 čempionatą.

Mačiau tavo kovą. Pasirodė, kad be ugnelės. Kaip pats vertini?

Komandai buvo svarbu, kad neatsigulčiau ant menčių, tad per daug nei aštrinau, nei stengiausi.

Komanda šiuo atveju svarbiau nei asmeninės ambicijos.

Nesinorėjo pakišti kiaulės visiems, tai buvau labai atsargus.

Ir dar. Kiekvienoje pasaulio rinktinės kovoje su turkais imtynininkai apeliavo į teisėjus, neva, turkai išsimozoję kūnus neaiškia substancija. Taviškis irgi buvo slidus?

Taip, buvo. Parteryje dėl to net nebandžiau daryti veiksmo, nors ir pralošinėjau, bet nusprendžiau, jog rizikinga prisidengti.

Žinau, kad visa turkų komanda piktnaudžiavo šia suktybe. Komandos draugas Alexas Kesidis teisėjams ir turkų treneriams tiesiai rėžė, kad čia ne tradicinio „turkish oil wrestling“ (kirkpinar - aut. pastaba) varžybos.

Renginys triukšmingai praūžė. UWW skyrė jam daug dėmesio. Kaip pats vertini šias varžybas?

Smagus renginys, patiko dalyvauti ir komanda patiko. Surinkta iš įvairių šalių, bet vieninga, palaikėme vienas kitą. Labai gerai atrodė pilna žiūrovų salė. Viskas išties gražiai padaryta.

Kaip suprantu, tau šis formatas tiko?

Taip, buvo smagu sudalyvauti.

Visgi sakei, kad tai ne Europa, pasaulis ar olimpinės. Kodėl?

Nėra tokios svarbios. Pasaulio medalis daug svarbiau nei šitas. Manau, kad visi su manimi sutiktų.

Pakvietimas į pasaulio rinktinę paglostė širdį?

Žinoma, manau, kad tai įvertinimas.