Artūras Juškėnas: „Dragūno“ komandą galėjo treniruoti ir ispanas"

Visų spalvų medaliai (iš jų net 10 aukso) Lietuvos rankinio lygos (LRL) čempionate, keliskart triumfuota Lietuvos rankinio federacijos (LRF) taurės turnyre, į viršų kelta Baltijos rankinio lygos (BHL) čempionato ir BHL Iššūkio taurė, sudrebintas Senasis žemynas, kai 2012 metais Europos Iššūkio taurės turnyre eliminuota keturiolikakart Ukrainos čempionė, keliskart Čempionų lygos dalyvė Zaporožės ZTR ekipa. Be to, ne kartą pademonstruotas kovingumas ir Europos rankinio lygos (EHF) turnyre.

A. Juškėnas po skambių rankinio sezono pergalių per tuziną kartų komandos narių buvo mėtomas į orą, laistomas šampano purslais ir sunkiai suskaičiuojamą daugybę kartų dalyvavo Klaipėdos mero ir valdžios pagerbimo ceremonijose.

Tokia šlovinga rankinio trenerio karjera gali pasigirti toli gražu ne kiekvienas.

Be to, per jo treniravimo metus Lietuvos rankinio rinktinės pagrindą nuolat sudarė esami ar buvę „Dragūno“ žaidėjai. Nenuostabu, kad A. Juškėnui buvo patikėtos ir Lietuvos rankinio rinktinės trenerio pareigos, kas daugeliui - sunkiai pasiekiama svajonė.

A. Juškėnas nebebus „Dragūno“ vyr. treneriu, tačiau šioje ekipoje atliks svarbų vaidmenį - užsiims komandos vadybos ir valdymo reikalais bei liks patariamuoju treneriu G. Cibulskiui.

KYLA KARJEROS LAIPTAIS. Gintaras Cibulskis šį sezoną laistė šampano purslus kaip vienas iš „Dragūno“ ekipos žaidėjų, o nuo kito sezono jis jau vadovaus šiai ekipai. RK „Dragūnas“ nuotr.

„Dragūno“ ekipa jam - lyg savas kūdikis, kurį jis nuolat puoselėja ir daugybę metų veda pergalingu keliu.

Artūrai, pasakykite atvirai, ar tai, kad šiemet netapote Lietuvos rankinio lygos čempionais, o pasipuošėte bronzos medaliais, turėjo įtakos, kad perleidote vyr. trenerio postą? - „Vakarų ekspresas“ pasiteiravo A. Juškėno.

Tikrai neturėjo. Tai buvo apsispręsta kur kas anksčiau. Tai toli gražu nebuvo spontaniškas ar greitas sprendimas. Žinoma, norėjosi savo vyr. trenerio kelią baigti pergalinga nata. Džiaugiuosi, kad Lietuvos čempionate iškovojome bronzos medalius. To mūsų trofėjų kolekcijoje trūko. Dabar bent jau turiu visų spalvų medalius (šypteli. - Autor. past.).

ŠLOVINGA KARJERA. Artūras Juškėnas per pastarąjį dešimtmetį kasmet buvo mėtomas į orą. Jo iškovotų trofėjų sąrašas - itin ilgas. RK „Dragūnas“ nuotr.

Kita vertus, sezonas buvo vienas iš geresnių per visą „Dragūno“ istoriją - juk pirmą kartą klubo istorijoje tapome Baltijos rankinio lygos čempionais, taip pat iškovojome ir Lietuvos rankinio federacijos taurę. Jei sakytų, kas vertingiau, ar tapti Lietuvos čempionais, ar Baltijos rankinio lygos čempionais, žinoma, kad atsakyčiau, jog daug svarbiau tapti Baltijos čempionais. Šį sezoną nebuvome laikomi favoritais, tačiau padarėme išties daug. Tuo labai džiaugiuosi.

Ar ilgai teko įkalbinėti Gintarą Cibulskį, kad pakeisti jus vyr. trenerio poste? Po tokių šlovingų „Dragūno“ metų ne vienam treneriui tai būtų didelis iššūkis.

Su Gintaru apie tai kalbėjome ne kartą. Jis šį sezoną Lietuvos rankinio federacijos I lygos čempionate su jaunąja „Viesulo-Dragūno“ ekipa įrodė, kad gali puikiai vadovauti komandai - tapo vicečempionais. Gintaras pribrendo išbandyti savo jėgas ir su vyrais. Tikiuosi, kad jis sau išsikels didelius tikslus ir juos įgyvendins.

Aš kažkada sau išsikėliau tikslą su „Dragūnu“ tapti Lietuvos čempionu. Prieš maždaug 15 metų tai buvo sunkiai įsivaizduojamas dalykas, lyg utopija. Palyginčiau su tuo, kad dabar išsikelčiau tikslą tapti Čempionų lygos nugalėtoju. Tačiau visada reikia svajoti ir siekti. Tik tokiu keliu gali pasiekti neįsivaizdu ojamų dalykų.

Metai bėga, einu ne jaunyn, tad būti ir treneriu, ir vadovu, ir vadybininku, sunku spėti. Tai reikalauja daug jėgų, nervų... Užteks, reikia šiek tiek pristabdyti tempą... Jei turėčiau penkis gyvenimus, viską padaryčiau, bet dabar jau nebespėju.

Aš visada būsiu šalia „Dragūno“. Tiesa, dabar daugiau užsiimsiu klubo direktoriaus pareigomis, tačiau būsiu ir trenerių štabe. „Dragūno“ kryptį su Gintaru nusistatysime kartu, tačiau patį darbą su žaidėjais atliks Gintaras.

Aš bandysiu visais įmanomais būdais užsiimti klubo vadyba ir rėmėjų paieška, kad tiek mano, tiek Gintaro alga klubui nebūtų našta.

Tiesa, jei Lietuvos rankinio rinktinė nebūtų iškovojusi kelialapio į 2022 metų Europos rankinio čempionatą, „Dragūno“ vyr. treneris galėjo būti ir ne lietuvis. Buvo mąstoma, kad „Dragūną“ ir Lietuvos rinktinę treniruotų Ispanijos rankinio specialistas.

Tokiu būdu šio trenerio atlygio kaštus būtume dalijęsi su Lietuvos rankinio federacija.

Situacija ir planai pasikeitė, nes Lietuvos rankinio rinktinė padarė tikrą žygdarbį - iškovojo kelialapį į Europos čempionatą ir senasis Lietuvos rinktinės trenerių štabas liko. Nereikėjo kviesti užsienio šalies specialisto.

Įdomu, ar mąstėte, kaip kitą sezoną keisis „Dragūno“ sudėtis? Galbūt daugiau pasitikėsite žaidėjais, kurie šiemet su Gintaru Cibulskiu tapo LRF I lygos vicečempionais?

Komandos sudėtis, nori ar nenori, turės keistis. Išsaugoti visų lyderių tikrai nepavyks. Jau dabar žinome, kad komandoje neliks brolių - Deivido ir Žano Gabrieliaus Virbauskų.

Žanas Gabrielius išvysta rungtyniauti į aukščiausiąją Ispanijos lygą. Jis atstovaus „Ademar Leon“ komandai. Deividas keliaus į Rusiją ir atstovaus „Donskyje Kazoki Taganrok“ ekipai.

IŠVYKSTA. „Dragūno“ komanda kitą sezoną versis be dviejų brolių - Žano Gabrieliaus ir Deivido Virbauskų. Deividas išvyksta rungtyniauti į Rusiją, Žanas Gabrielius - į Ispaniją. RK „Dragūnas“ nuotr.

Neaišku, ar kitą sezoną rungtyniauti į užsienį neišvyks Gytis Šmantauskas, Benas Butkus ir Lukas Juškėnas.

Tomas Valentukevičius grįžta į Varėną. Pokyčių mūsų komandoje gali būti ir daugiau. Bandysime kviestis jaunimą iš „Viesulo-Dragūno“ ekipos, tačiau bėda ta, kad jie iki aukščiausio vyrų rankinio lygio dar netempia. Dar reikia kelerių metų darbo.

Gali būti, kad kitą sezoną „Dragūno“ komandoje bus 3-4 ukrainiečiai. Labai norėčiau, kad mūsų komandoje būtų vien lietuviai, tačiau tikriausiai teks imtis ne paties populiariausio sprendimo - stiprintis legionieriais.

Tuo tikrai nesididžiuoju, tačiau kol kas perspektyvių ir pajėgių lietuvių nėra tiek daug, kad galėtume pasikviesti į Klaipėdą.

Na, ir paskutinis, kiek smagesnis klausimas: kaip atšventėte sezono pabaigą - juk iškovoti du trofėjai ir dar bronzos medaliai.

Taip jau sutapo, kad aš kitą dieną po mažojo finalo turėjau išvykti pas brolį į Vokietiją, tad su komanda sutarėme, kad sezono atidarymas bus iškilmingesnis - bus tarsi ir praėjusio sezono uždarymas ir naujojo atidarymas.

Dabar toks metas, kai būriuotis ar kažkur būriu nueiti negalima, tad komandos nariai patys savarankiškai planuoja išvyką į gamtą ar sodybą ir pasibuvimą kartu. Klubas padengs kelionės išlaidas.