Virtuali paroda „Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos“

Kartu tai vienas svarbiausių Lietuvos geopolitinių laimėjimų, suteikęs itin didelį postūmį Lietuvos valstybės raidai. Ši pergalė prilyginama stebuklui. Iš tiesų realioje politikos stebuklų pasitaiko retai.

1923 m. sausio įvykiai – tai drąsių, įžvalgių politinių veikėjų sumanytos, kelerius metus nuosekliai rengtos ir ryžtingais veiksmais įgyvendintos programos rezultatas, įrodęs puikų Lietuvos politikų gebėjimą pasinaudoti palankia tarptautine konjunktūra.

Prisijungus Klaipėdos kraštą, Lietuvos Respublika išsilaisvino iš geopolitinių spąstų, į kuriuos buvo patekusi dar Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kurios dvasinė ir materialioji energija skendo Rytų chaose.

Atsigręžimas į Vakarus padėjo atkurti pažeistą pusiausvyrą, pradėdamas naują Lietuvos valstybingumo etapą.

Geopolitinio kodo korekcija teigiamai paveikė šalies kultūrinį gyvenimą, pakeitė jos ekonominį žemėlapį, atvėrė nepalyginti geresnes užsienio prekybos perspektyvas, suteikė prielaidų rastis naujai, jūrinei ideologijai.

Lietuvos politinės vadovybės sumanumas, karių, šaulių ir savanorių ryžtingumas lėmė tai, kad šiandien Lietuva yra jūrinė valstybė, turinti modernų, konkurencingą uostą.

Klaipėda – ne tik Lietuvos vartai į pasaulį. Klaipėdos potencialas yra svarbus stabilaus ir sėkmingo mūsų valstybės vystymosi garantas.

Parodoje yra šeši skyriai:

I. Klaipėdos kraštas žemėlapiuose (XVI–XX a.)

II. Prūsų Lietuvos sujungimo su Didžiąja Lietuva projektas dokumentuose (1914–1921)

III. Prancūzmetis. Territoire de Memel (1920–1922)

IV. Pasirengimas Klaipėdos operacijai (1919–1922)

V. Žygis į Klaipėdą (1923 m. sausis)

VI. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos legalizavimas. Tarptautiniai dokumentai (1923 m. vasaris–1924 m. gegužė)

Tarp I skyriuje eksponuojamų žemėlapių itin svarbūs du: K. Hennenbergerio 1584 m. sudarytas žemėlapis, kuriame bene pirmą kartą kartografijoje pavartotas vietovardis Cleupeda; ir Lietuvos žemėlapis su Ministro Pirmininko Mykolo Sleževičiaus įrašu (1919 m. vasario 13 d.), liudijančiu to meto Lietuvos teritorinius užmojus, t. y. pretenzijas į Liepoją bei siekį Pietuose turėti sieną su Ukraina.

II skyriuje eksponuojami dokumentai, atspindintys lietuvių politinės vizijos – dviejų vieno kamieno šakų, t. y. Prūsų Lietuvos (arba jos dalies) ir Didžiosios Lietuvos, sujungimo – virsmą viešosios politikos objektu.

Tarp jų matome kontraversišką „Gintarinę“ arba „Lietuvių“ deklaraciją, siūlančią Rusijos imperijai patrauklų teritorinį projektą, apimantį Didžiosios ir Prūsų Lietuvos sujungimą.

Vienas iš originaliausių parodos eksponatų, neseniai Vytauto Didžiojo karo muziejaus įsigyta Prūsų Lietuvos tautinės tarybos pareiškimo, paskelbto Tilžėje 1918 m. lapkričio 30 d., originalo kopija. Lietuvos valstybės teritoriniai siekiai, apimantys ir teritorijas esančias į Pietus nuo Nemuno, akivaizdūs ir Lietuvos delegacijos pirmininko Augustino Voldemaro memorandume, kuris 1919 m. kovo 24 d. buvo įteiktas Paryžiaus taikos konferencijos vadovui George’ui Clemenceau.

III skyriuje unikalaus „prancūzų trimečio“ Klaipėdos krašte (1920-1922) vaizdai. Fotonuotraukose užfiksuotas prancūzų karių atvykimas į Klaipėdos kraštą (1920); prancūzų administracijos Klaipėdos krašte vadovai generolas D. Odry ir prefektas G. Petisné, dalyvaujantys oficialiuose renginiuose, taip pat ir D. Odry bei G. Petisné šeimų laisvalaikis prie Baltijos jūros. Filatelijos entuziastams bus gera proga pamatyti vokus su Prancūzijos pašto ženklais, naudotais Klaipėdos krašte 1920–1922 m.

IV skyrius atskleidžia pasirengimo prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos procesą. Tarp svarbiausių veikėjų: Lietuvos atstovas Klaipėdos krašte Jonas Žilius, padėjęs pamatus būsimai akcijai; Lietuvos Ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Ernestas Galvanauskas, tikrasis Klaipėdos krašto įjungimo į Lietuvos valstybės sudėtį architektas; Jonas Polovinskas-Budrys, Savanorių kariuomenės vadas, kurio dėka kraštas be didesnių aukų de facto tapo Lietuvos dalimi.

V skyriuje įamžintos Lietuvos karių, savanorių, šaulių žygio į Klaipėdos kraštą 1923 m. sausio 9–15 d. akimirkos, karinės operacijos vadai, Klaipėdos krašto savanorių raiščiai.

Eksponuojami abiejų pusių kariniai planai: lietuvių kovinių grupių veikimo schemos ir prancūzų įgulos Klaipėdos gynybos planai.

VI skyriuje pristatomas Klaipėdos krašto įjungimo į Lietuvos valstybės sudėtį legalizavimo procesas: Ambasadorių konferencijos sprendimas dėl Klaipėdos krašto perdavimo Lietuvai (1923 m. vasario 17 d.); prancūzų karių išvykimas iš Klaipėdos kreiseriu „Voltaire“ (1923 m. vasario mėn.); Klaipėdos konvencijos pasirašymas Kaune (1924).