Sporte svarbus ne tik talentas: olimpinį medalį padeda iškovoti ir technologijos

Technologijų kūrėjai naujoves įdiegia netikėčiausiose vietose – plaukikų kostiumuose ir net teniso raketėse. Štai penkios technologijos, padedančios atletams siekti aukščiausių tikslų.  

Dviratininkams padeda išmanieji akiniai

Papildytoji arba virtualioji realybė (AR/VR) dažniausiai minima kalbant apie pramogas. Tačiau šios technologijos yra aktyviai taikomos ir sporte.

Štai JAV olimpinė dviračių sporto rinktinė naudoja nanotechnologijų bendrovės „Solos“ sukurtus AR akinius tam, kad treniruočių metu rinktų duomenims apie atletų pasiekimus.

Akiniais stebimas širdies ritmas, važiavimo greitis, minimo galia, tempas, įveiktas atstumas ir trukmė, o visa tai realiuoju laiku sportininkai mato akinių ekranėlyje.

Tai leidžia atletams akimirksniu koreguoti važiavimo greitį ar stilių tam, kad lengviau pasiektų užsibrėžtus tikslus. 

Medalius pelnyti padedantis plaukimo kostiumas

Plaukimo sporte itin išpopuliarėjo įvairiausios treniruočių technologijos, tokios kaip išmaniosios povandeninės kameros, biomarkeriai, stebintys fiziologinius rezultatus, ir net plaukimo kostiumai, didinantys greitį. 

2008 m. Pekino olimpinių žaidynių plaukikams buvo sukurtas specialus „Speedo LZR“ plaukimo kostiumas, kurį vilkėjo net 98 proc. visų medalių laimėtojų.

Kostiumas suspaudžia liemenį ir suteikia papildomo plūdrumo, todėl jį dėvintys plaukikai per 18 mėnesių pagerino beveik 100 pasaulio rekordų.

Bėgikų startą fiksuoja išmanūs jutikliai

Dar V a. prieš mūsų erą buvo sukurtas įtaisas, pavadintas „Hysplex“, kuriuo buvo siekiama užtikrinti tikslų starto linijos nustatymą. Tai buvo katapultos tipo įrenginys, kuriuo priešais varžybų dalyvius buvo užtempiama virvė, o priekyje buvo iškeliama lazda – taip buvo užtikrinama, kad visi besivaržantieji bėgti pradėtų vienu metu. 

Šiais laikais sklandų bėgikų startą užtikrina starto pistoletas, kameros, išmanūs jutikliai bei laiko matuokliai.

Akredituotuose starto blokuose esantys jutikliai matuoja, kada bėgikas kerta starto liniją. Jei reaguojama anksčiau nei 0,10 s po pistoleto, laikoma, kad startas buvo klaidingas. 

Taip pat už kiekvieno bėgiko yra įrengti garsiakalbiai, užtikrinantys, kad visi atletai starto šūvį išgirstų tuo pačiu metu. Anksčiau toliausiai nuo pistoleto esantis bėgikas jį išgirsdavo šiek tiek vėliau.

Išmanus kamerų tinklas teniso aikštelėje

Technologijos revoliucionavo ir tenise. Dabar sportininkai treniruočių metu naudoja išmanias teniso raketes, pavyzdžiui, „Babolat Play“, kurios leidžia žaidėjams ir jų treneriams analizuoti kiekvieną žaidėjo judesį žaidimo metu.

Vienas iš akivaizdžiausių technikos pasiekimų, turėjusių įtakos tenisui, buvo „Hawk-Eye“ – elektroninė linijos vertinimo priemonė, pirmą kartą panaudota aukščiausio lygio sporte 2006 m. „US Open“ turnyre. Nuo tada ji yra naudojama ir olimpinėse žaidynėse. 

„Hawk-Eye“ naudoja šešių aikštelėje esančių kamerų tinklą kamuoliuko trajektorijai stebėti ir, pasitelkdama modeliavimo metodus, prognozuoja, kurioje vietoje nusileis kamuoliukas. Šią technologija remiasi žaidimo teisėjai priimdami sprendimus. 

Jutikliai, tikslesni už žmogaus akį 

Šaudymas iš lanko, pirmą kartą pasirodęs olimpinėse žaidynėse 1900 m., per dešimtmečius išliko beveik nepakitęs – lankininkas paleidžia strėlę į taikinį, o teisėjai vertina šūvio tikslumą.

Tačiau dabar po taikiniu, į kurį šaudoma iš lanko, yra įrengta pažangi jutiklių sistema, galinti tiksliai nustatyti strėlės pataikymo vietą. Tiesą sakant, sistema yra tokia tiksli, kad gali nustatyti strėlės buvimo vietą 0,2 mm tikslumu, t. y. daug tiksliau nei žmogaus akis.

Geriausią atletų patirtį žaidynėse užtikrina išmanieji įrenginiai

Technologijų bendrovė „Samsung“, tęsdama beveik tris dešimtmečius trunkantį bendradarbiavimą su olimpinėmis žaidynėmis, 2024 m. Paryžiaus vasaros žaidynėse pristato pagal specialų užsakymą sukurtą išmanųjį telefoną „Galaxy Flip6“. Tai – pirmasis olimpinis įrenginys, patobulintas „Galaxy AI“ funkcijomis. 

Jame iš anksto įdiegtas visas išskirtinių paslaugų ir naudingų programėlių rinkinys, įskaitant eSIM su 100 GB 5G duomenų, neribotą nemokamą naudojimosi viešuoju transportu kortelę ir kelias oficialias olimpines programėles, sukurtas tam, kad sportininkai, būdami Paryžiuje, galėtų mėgautis inovatyvia patirtimi. 

Viena iš beveik 17 tūkst. atletų, kuriems bus suteikta galimybė išbandyti riboto leidimo „Galaxy Flip6“ funkcionalumus – pasaulio breiko čempionė Dominika Banevič, atstovausianti Lietuvos rinktinei. „Samsung“ jauniausią Lietuvos rinktinės atletę pakvietė prisijungti prie kitų 46 pasaulio atletų, kuriuos kelyje link olimpinio medalio remia technologijų lyderė.