Paroda primins tragišką senosios Prūsijos istoriją

Parodos pagrindas - Lietuvių folkloro teatro spektaklis „Apgiedokime Prūsijos žūtį“ (režisierius Povilas Mataitis, dailininkė Dalia Mataitienė).

Jo premjera įvyko 1989 m. liepos 15 d. minint Žalgirio mūšio 579-ąsias metines.

Spektaklyje skamba autentiškos Mažosios Lietuvos mirusiųjų pagerbimo giesmės, P. Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“, vaizduojančios žūtbūtines prūsų ir Kryžiuočių ordino kovas, fragmentai. Pasitelkus Prūsijos istorijos šaltinius, Švento Rašto ištraukas, M. Mažvydo „Katekizmusa prasty žadei“ ir kitą medžiagą spektaklis įprasmina tautos dvasingumą kaip amžiną vertybę.

Tai lietuvninkų merginų ir moterų drabužiai: archajiškoji marginė, atkurta iš K. Hartknochto veikalo „Senoji ir Naujoji Prūsija“ (1684 m.) piešinio; išskirtiniai: apsiaustas - pamuštinė, aukštos, juodos, cilindro pavidalo kepurės, pavaizduotos T. Lepnerio knygoje „Prūsų lietuvis“ ( 1690 m.).

Įdomūs ir kitų veikėjų kostiumai: evangelikų kunigo drabužis, metraštininkų apsiaustai, viduramžiškos mados skrybėlės, lietuvninkų tradiciniai drabužiai (XVI-XVII a.)

Dailininkės D. Mataitienės spektakliui sukurti drabužiai reflektuoja su Mažosios Lietuvos gyventojų drabužiais, kurie išlaikė seniausius bruožus dėl protestantiško konservatyvumo įtakos ir pasižymėjo santūriomis tamsiomis spalvomis tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų.

Raštuoti ir spalvingi lietuvninkų merginų ir moterų drabužiai verti išskirtinio dėmesio, skirtingi merginų ir ištekėjusių moterų galvos apdangalai, dvejopai dėvima archajiškoji marginė, XVI-XVII a. lietuvninkų kasdieniniai tradiciniai drabužiai (sermėgos, trumpos kelnės, baltos puskojinės ir veltinės skrybėlės - magierkos) ir kiti rūbai yra sutinkami tik šiame regione.

Tautiniai drabužiai Mažojoje Lietuvoje nuo seno buvo dėvimi kaip šventinis rūbas kaskart keičiant bei įvairinant jo dalis ir ieškant vis naujų derinimo būdų.

Vienaip buvo rengiamais per vestuves, kitaip einant į svečius ar į bažnyčią.

Parodoje taip pat eksponuojamos knygos, spaudos leidiniai, senosios Prūsijos žemėlapiai, Karaliaučiaus miesto planas, lietuvninkus vaizduojantys piešiniai iš K. Schuetzo (1592 m.), F. S. Bocko (1782 m.) ir Ch. Hartknocho (1684 m.) leidinių.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus paroda „Apgiedokime Prūsijos žūtį“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100- mečiui, bus eksponuojama Mažosios Lietuvos istorijos, Šilutės Hugo Šojaus muziejuose, Dovilų etninės kultūros centre.

Parodos metu įvairaus amžiaus vaikams, moksleiviams, šeimoms, suaugusiesiems bus pasiūlyta įvairiapusė edukacinė ir kultūrinių renginių programa, suteikianti galimybę dalyvauti užsiėmimuose, ekskursijose, susitikimuose, koncertuose.