Monsinjoro K. Vasiliausko atminimui – koplytstulpis „Šv. Kazimieras“

2022-uosius Seimas paskelbė monsinjoro K. Vasiliausko metais. Dvasininkas, politinis kalinys ir tremtinys, buvo pirmasis atkurtos Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas ir ilgametis jos vadovas, Vilniaus garbės pilietis.

Sostinėje, kurioje gyveno nuo 1975 m., jį primena prie Šv. Rapolo bažnyčios įrengtas monsinjoro K. Vasiliausko skveras ir skulptūra, ant Pylimo gatvės 6 namo, kuriame gyveno, – atidengta atminimo lenta. 

Šv. Kazimieras buvo monsinjoro globėjas. Skulptūrinį koplytstulpį „Šv.  Kazimieras“ norima pastatyti Biržų rajono Vabalninko bažnyčios šventoriuje. Šioje šventovėje jis buvo pakrikštytas, o įšventintas į kunigus 1946 m. liepos 7 d. aukojo pirmąsias šv. Mišias. Skulptoriaus Kęstučio Krasausko sumanytas koplytstulpis iš šamoto, trijų metrų aukščio.

Monsinjoro K. Vasiliausko gyvenimas sutapo su svarbiausiais XX amžiaus įvykiais, jis liudijo dorovinį ir moralinį atsparumą, tvirtą  pasaulėžiūrą, tarnystę šaliai bei jos žmonėms. Jis pralenkė laiką, iki šiol išlieka nesuvaidintos atjautos ir žmogiškumo simboliu bei tiltu, jungiančiu skirtingus pasaulius.

Minint dvasininko, palikusio ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje, gimimo šimtmetį, vyks  diskusijos apie kunigo vaidmenį šiandienos iššūkių visuomenėje.  Lietuvos paštas išleis šiai progai skirtą  pašto ženklą. Lietuvos gimnazijas pasieks Ramunės Sakalauskaitės knyga „Gyvenimas, koks jis buvo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko biografija“.

Monsinjoro K. Vasiliausko šimtmečio iniciatyvinės grupės (kunigai Ričardas Doveika ir Gintaras Petronis, literatūrologai Viktorija Daujotytė ir Valentinas Sventickas, renginių vedėja Aldona Daučiūnienė, žurnalistė Ramunė Sakalauskaitė) kviečia prisidėti prie koplytstulpio aukomis, VšĮ „Porta artis“,   ĮK 303187316, sąskaita Nr. LT66 7044 0901 0226 3535, „Monsinjoro K. Vasiliausko 100-mečiui“, SEB banke. Dosniausių rėmėjų vardai bus įrašyti koplytstulpio nugarinėje pusėje.

Jo biografija:

Gimė 1922 04 09 Kateliškių kaime Vabalninko valsčiuje,  Biržų apskrityje. 1946 baigė Vilniaus kunigų seminariją, įšventintas į kunigus ir paskirtas Kalesninkų, 1947- Švenčionių, 1948 – Vilniaus Šv. Teresės parapijos ir Aušros Vartų koplyčios vikaru.

Aktyviai  dalyvavo slaptos savišvietos draugijos Aušros  Vartų Mergelės Marijos kolegijos veikloje. Netrukus išsiųstas iš Vilniaus ir paskirtas  Riešės parapijos administratoriumi. 1949 sovietų saugumo suimtas, apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 10 m. lagerio.

1950 įkalintas Intos lageryje, dirbo anglių kasyklose. 1956 paleistas grįžo į Lietuvą.

1957 vėl suimtas ir įkalintas Vorkutos lageryje. 1958 paleistas, sovietų valdžia jam uždraudė gyventi Lietuvoje ir dirbti kunigo darbą. Iki 1968 Daugpilyje dirbo kroviku, kolūkio buhalteriu ir elektriku.

1969 grįžęs į Lietuvą paskirtas Varėnos parapijos klebonu, nuo 1975 – Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo parapijos vikaras - adjutorius.

Palaikė ryšius su antisovietinio pasipriešinimo dalyviais, Lietuvos Helsinkio grupe, jo namuose per disidento S. Kovaliovo teismo procesą buvo apsistojęs žmogaus teisių gynėjas A.  Sacharovas. 1989–97 Vilniaus arkikatedros klebonas.

1989 suteiktas monsinjoro vardas. Nuo 1997 emeritas Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje. 1993  tapo pirmuoju atkurtos Vilniaus Šv.  Juozapo kunigų seminarijos rektoriumi.

1994 už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 1995 įteikta Santarvės fondo premija. 1998 Vilniaus Gedimino technikos universitetas suteikė Garbės nario vardą.

2000 Vilniaus miesto garbės piliečio vardas. 2000 apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

2001 10 14 numirė, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalnelyje.