Lietuvos valstybės atkūrimo dienai - turininga renginių programa

Klaipėdoje paminėsime 105-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. 2023-ieji, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu paskelbti Klaipėdos krašto metais. Tad daugelis renginių bus dedikuojama šiam išskirtiniam mūsų valstybės istorijos įvykiui. Visus juos galima bus pamatyti ar dalyvauti nemokamai. Šventinių renginių programoje - tradiciniai oficialūs renginiai, parodos, koncertai, ekskursijos, filmai.

Vasario 14 d. (antradienis)

Žvejų rūmų I a. fojė atidaroma Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu parengta paroda „Klaipėdos kraštas ir Lietuva: lemtingi 1923-ieji“. Parodoje atsispindi reikšmingiausi įvykiai, prasidėję Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir baigęsi 1923 m. Klaipėdos krašto prisijungimu prie Lietuvos.

Daug dėmesio skiriama istorinėms asmenybėms - E. Galvanauskui, J. Budriui, J. Simonaičiui, J. Žiliui, A. Smetonai, žymiausiems klaipėdiškiams, Lietuvos kariuomenės karininkams ir kt., kurių veikla nulėmė Klaipėdos krašto likimą 1923 m. Išryškinamas Šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės vaidmuo. Parodoje panaudotos fotografijos bei dokumentai iš įvairių archyvų, muziejų bei privačių rinkinių. Ši paroda sausio mėnesį buvo pristatyta LR Seimo rūmų parodų galerijoje. Paroda Žvejų rūmuose veiks iki vasario 17 d. Informacija apie parodos lankymą ne renginių metu tel. +370 605 73396.

Vasario 15 d. (trečiadienis)

12 val. Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje (I. Kanto g. 7) vyks jūrinės valstybės 100-mečiui skirtos knygos „Su jūra mes didesni“ pristatymas. Dalyvaus leidinio idėjos autorė, Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė ir direktoriaus pavaduotojas, vyr. fondų saugotojas Romualdas Adomavičius.

16.30 val. Bendruomenės namuose (Debreceno g. 48) vyks tradicinis šventinis meno kolektyvų, jungiančių visų kartų atlikėjus - nuo jauno iki seno koncertas „Mes tikrai mylim Lietuvą“. Dalyvaus Žvejų rūmų mišrus choras „Cantare“, Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos styginių orkestras, Stasio Šimkaus konservatorijos moksleiviai, Bendruomenės namų senjorų šokių kolektyvas „Klaipėdos zunda“. Bus ir svečių. Tai Šilutės r. Žibų mokyklos vaikų tautinių šokių kolektyvas „Žiburėlis“ ir Šilutės trečiojo amžiaus universiteto senjorų šokių kolektyvas „Aukštumala“.

Vakare, 19 val., klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami į Žvejų rūmus pamatyti teatralizuotą muzikinę programą „Oi broli, broli“ (režisieriai Jonas Kavaliauskas ir Elena Šalkauskienė). Ji nukels žiūrovus į 1923 metų sausį, lemtingą Klaipėdos kraštui ir visai Lietuvai laiką.

Nuoširdžiai ir meniškai papasakota istorija, paįvairinta ištraukomis iš archyvinių dokumentų, kino kronikų ir to meto spaudos, gyvai atkurs įvykių eigą ir detales. Tekstai remiasi istorikų Vyganto Vareikio ir Alfonso Eidinto moksline medžiaga. Tačiau svarbiausia yra mūsų, šių laikų žmonių, požiūris į istoriją, kuri ne tik teikia žinių ir moko, bet ir skatina analizuoti įvykiuose dalyvavusių žmonių likimus, įvertinti jų žygių prasmę mums, kurių jie nespėjo pažinti.

Meninę kompozicijos vertę stiprina skaitovų gebėjimas emociškai nuspalvinti mokslinį ir dokumentinį tekstą, į darnią visumą įsiliejančios Mažosios Lietuvos karinės dainos ir orkestro muzika. Virš kasdienybės pakylėja ritualizuotos scenos, išryškinančios atkurtų įvykių dramatizmą. Programos „Oi broli, broli“ atlikėjai - Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras, etnokultūros centro folkloro ansamblis „Alka“ ir Kretingos r. kultūros centro vyrų folkloro grupė „Andulē“.

Vasario 16 d. (ketvirtadienis)

10 val. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios už Lietuvą. Po Mišių (apie 11.15 val.) prie bažnyčios šventinei eisenai į Klaipėdos piliavietę rikiuosis kariūnų būriai.

Rikiuotės priešakyje - Lietuvos Respublikos vėliavos grupė. Po jos žygiuos Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų būrys su kovine vėliava, Sausumos pajėgų Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ būrys su kovine vėliava, JAV armijos Saugumo pajėgų 4-osios paramos brigados būrys su šalies ar dalinio vėliava, KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės būrys su kovine vėliava, Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės būrys, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės būrys su rinktinės vėliava, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato būrys su Lietuvos policijos vėliava, Vidaus reikalų sistemos Viešojo saugumo tarnybos būrys su tarnybos vėliava, Klaipėdos teritorinės muitinės būrys su muitinės vėliava, Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos būrys su mokyklos vėliava. Rikiuotei vadovaus Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ karininkas.

12 val. Klaipėdos piliavietėje prasidės iškilmingas Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos minėjimas. Tradiciniai šio minėjimo akcentai - Lietuvos Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija ir Klaipėdos mero apdovanojimo - miesto vėliavos - „Už metų darbą“ įteikimas.

Muzikinėje programoje galingai turėtų nuskambėti jungtinis 100-mečio choras, į kurį susibūrė net keturių geriausių miesto kolektyvų - Klaipėdos choro „Aukuras“, Žvejų rūmų moterų choro „Dangė“, mišrių chorų „Cantare“ ir „Klaipėda“ - dainininkai (diriguos Ramūnas Baršauskas). Kartu su Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestru (vadovas Egidijus Miknius) choras atliks patriotinės tematikos lietuvių kompozitorių kūrinius. Renginio viešnia - atlikėja Ieva Narkutė padovanos publikai populiarias savo kūrybos dainas.

13 val. prie buvusio centrinio pašto pastato (Liepų g. 16) Klaipėdos koncertų salė kviečia pasiklausyti kariliono muzikos koncerto. M. K. Čiurlionio, V. Kudirkos, J. Naujalio, B. Dvariono ir kt. kūrinius gros Kęstutis Kačinskas.

13.30 val. Mažvydo alėjoje vyks Lietuvos istorinės vėliavos pakeitimo ceremonija.

14 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos koncertų salėje (K. Donelaičio g. 4) prasidės Klaipėdos jaunųjų atlikėjų koncertas „Mūsų vaikai - tėvynei Lietuvai“.

14 val. Klaipėdos turizmo informacijos centras organizuoja ekskursiją, skirtą 1923 m. žygiui į Klaipėdos kraštą „Klaipėda 1923“ (gidė Vilmantė Matutienė). Jos metu bus galima atrasti svarbiausias 1923 m. Klaipėdos operacijos vietas, išgirsti, kaip vyko pati operacija ir kas buvo jos dalyviai. Į ekskursiją dėl riboto vietų skaičiaus būtina registracija tel. +370 687 52051.

Tuo pat metu, 14 val., Klaipėdos Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2) bus rodomas Klaipėdos universiteto žurnalistikos studijų programos studentų dokumentinis filmas „Sakmė apie karo laivą“ (režisierė Asta Dykovienė). Pasak jaunųjų kūrėjų, nors filmas nepretenduoja į patriotinį epą, Klaipėdos gyventojams jis turėtų būti įdomus tuo, kad tarp daugiau nei prieš 30 metų nufilmuotų svarbių uostamiesčiui įvykių dalyvių kai kurie atpažins save.

Nuo 10 val. iki 18 val. bus galima nemokamai apsilankyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) ir Pilies muziejuje (Priešpilio g. 2).

Vasario 17 d. (penktadienis)

Į du renginius kviečia Lietuvos jūrų muziejus. 12 val. laive-muziejuje M52 „Sūduvis“ rengiama ekskursija „Misija - jūrinė valstybė“ (vedėjas - LJM edukacinių programų koordinatorius Mindaugas Žvirgždys). Reikalinga registracija: https://forms.gle/3mwphxtoYbt7nmtu9

12.30 val. Lietuvos jūrų muziejuje vyks ekskursija „Trispalvė jūroje saugo“ ekspozicijoje „Nuo žagrės iki šturvalo. Jūrinė Lietuva 1900-1940“ (vedėjas - LJM vyr. fondų saugotojas Romualdas Adomavičius). Registracija: https://forms.gle/Fw2eMtBkTveJsgqGA

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder