„Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“ universalia judesių, šokio, muzikos, vaizdų kalba papasakos apie Klaipėdos krašto unikalumą ir amžių tėkmėje bei istorinių pervartų akivaizdoje kitusią šio gyventojų tapatybę.
2022-ųjų vasarą atšventus Klaipėdos miesto įkūrimo 770-ąsias metines ir Lietuvos Respublikos Seimui 2023-uosius paskelbus Klaipėdos krašto metais, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) ėmėsi misijos įgyvendinti ypatingą šioms progoms skirtą projektą.
Pernai vykusio parengiamojo projekto etapo metu KVMT baleto trupės artistai gilinosi į Klaipėdos krašto istoriją, dabarties aktualijas ir drauge kūrė šio unikalaus krašto ateities viziją, padedami projekto konsultantų.
Tarp jų - Lietuvos teatro ir kino aktorius, režisierius, Klaipėdos universiteto profesorius Valentinas Masalskis: kompozitorė, LMTA Klaipėdos fakulteto Teatro katedros docentė Nijolė Sinkevičiūtė; Klaipėdos etnokultūros centro liaudies dailės studijos koordinatorė, tautinio kostiumo ekspertė, dizainerė dr. Elena Matulionienė.
Kūrybinėse dirbtuvėse gimė ir buvo plėtojamos 3-10 minučių trukmės choreografinių miniatiūrų meninės koncepcijos: siužetai, choreografinis piešinys, parenkamos lokacijos, kostiumai, kuriama ir įrašoma muzika, vaizdo projekcijos - siekiant, kad visi minėti elementai atspindėtų autentišką, tik Klaipėdos kraštui būdingą, pasaulėjautą, galvoseną, gyvenimo būdą.
Kūrybiniam projekto procesui vadovavo KVMT vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas ir buvusi KVMT baleto meno vadovė Jelena Lebedeva. Jiems talkino asistentės choreografijai Oleksandra Borodina ir Daria Verovka, vaizdo medžiagos kūrėjas Imantas Boiko, garso takelio kūrėjas Kristijonas Lučinskas, kostiumų stilistė Ernesta Venckutė, grimo ir šukuosenų dailininkė Aira Braždienė.
"Ieškojome ir radome sąsajų tarp judesio, kalbos, istorijos. Klaipėdos praeitis, dabartis ir ateitis neatsiejama nuo gamtos, jūros, jūreivių...
Išvysite senoviniais autentiškais rūbais pasipuošusius žmones, atliekančius senovines apeigas, geriančius kafiją, nes tik Klaipėdos krašte ja mėgautasi jau prieš šimtą metų.
Visas dalis jungia jūra, kuri šio krašto žmones maitino, susiejo jų gyvenimus per bendrą veiklą, išskyrė išvykusius į tolimas keliones ar visam laikui pasiglemžė iš jos negrįžusius.
Ir, žinoma, vaizduojamos šį kraštą purčiusios negandos, žemių dalybos, kurios, laimei, atvedė į Klaipėdos krašto grąžinimą Lietuvai, kuo mes labai džiaugiamės ir didžiuojamės", - pasakoja vienas iš projekto meno vadovų A. Liškauskas.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą