Klaipėdoje prasideda 63-oji Jūros šventė, šįkart be fejerverkų

Jūros šventės ir miesto gimtadienio renginiai truks keturias dienas, šiemet jie be tradicinių erdvių sugrįžta ir į Smiltynę.

Penktadienio vakarą Jūros šventės pradžią paskelbs tradicinė šventinė eisena. 

Šiais metais Lietuvos Karinėms jūrų pajėgoms minint atkūrimo 30-ąsias metines eisenoje dalyvaus 14 šalių laivų įgulos, penki Karinių jūrų pajėgų orkestrai – Lietuvos, Latvijos, Škotijos, JAV ir Danijos.

Tarp tris dienas vykstančių Jūros šventės renginių – tradicinis negrįžusių iš jūros pagerbimas, laivų paradas „Dangės flotilė". 

Liepos 30-ąją, šeštadienį, laivų kolona pajudės garbingai ir ilgaamžei jūrinei ceremonijai – negrįžusių iš jūros pagerbimui, kuomet į Baltijos jūros bangas nuleidžiami gėlių žiedai ir vainikai.

Tai ceremonija, kurioje kasmet pagerbiami žuvusieji jūroje, visi savo darbais ir žygiais garsinę Lietuvą, kūrę jūrines tradicijas.

Po kelerių metų pertraukos į Jūros šventės renginių programą sugrįžo Jono kalnelyje rengiami šokančių fontanų šou. Jie po kelis kartus per vakarą vyks penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį.

Šiųmetė Jūros šventė rengiama be fejerverkų. Liepos 30-osios vidurnaktį, Jono kalnelyje ir kitose Jūros šventės koncertinėse erdvėse vietoj jų nuskambės dedikacija miestui – grupės „Studija“ daina „Dabartis“. 

Kartu su Jūros šventės programa vyks ir Klaipėdos gimtadienio renginiai. Liepos 30-ąją, šeštadienį, organizuojamas tarptautinis forumas „Istoriniai miestai. Praeities siluetų ilgesys – refleksijos ir ateities modeliai“.

Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho iš Liucelburgo ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statydinti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias.