Žmonės, kurių viduramžiais visi nekentė ir iš visur vijo. Ką jie padarė?

Viduramžiais visuomenė buvo susisluoksniavusi, t. y. visos tautos buvo suskirstytos į klases pagal jų statusą.

Tačiau jei žmogus gimė žemesnėje klasėje ir daug metų sunkiai dirbo, jam buvo suteikta galimybė pereiti į aukštesnę klasę ir pakilti keliais laipteliais aukščiau.

Tačiau buvo ir išimtis iš šios taisyklės, kurią sudarė kagotai. Jei asmuo buvo tam tikros tautos atstovas, jis neturėjo teisės patekti į aukštąją visuomenę.

Kagotai pirmą kartą pasirodė X a. dokumentuose.

Tuo metu jie buvo vaizduojami kaip tvirto kūno sudėjimo šviesiaplaukiai blyškia oda. Prancūzų dokumentuose jie apibūdinami kaip garbanoti ir rausvi.

Be abejo, jų išvaizda buvo skirtinga, tačiau jie turėjo vieną išskirtinį bruožą.

Nė vienas iš atstovų neturėjo ausų kaušelių, todėl Kagotai buvo lengvai atpažįstami.

Jie gyveno atokiose vietovėse, atskiruose getuose.

Jiems buvo draudžiama artintis prie paprastų žmonių, todėl jų gyvenvietės buvo kur nors už miesto arba aptvertoje teritorijoje.

Šiems žmonėms paprasčiausiai nebuvo leista pasirinkti profesijos. Ir ne tik tai - jiems buvo draudžiama liesti viską, ką liečia normalūs žmonės.

Dažniausiai kagotai vertėsi žvejyba arba statybomis. Vienintele jiems prieinama profesija.

Jie tikėjo į Dievą, todėl ėjo į bažnyčią, kur jiems buvo įrengtas atskiras įėjimas.

XVI amžiuje kagotams aplinkiniai tapo atlaidesni ir nuolaidesni.

Jiems buvo leidžiama daryti daugybę dalykų, taip pat ir kurti šeimas kitose valdose.

Daugelis žmonių mano, kad beveik kiekvienas prancūzas yra kilęs iš kagotų.