Wagnerio samdinio geografija: nuo Libijos dykumos iki snaiperio taikiklio Ukrainoje

Etninis buriatų kovotojas, kurio liūdnai pagarsėję žygdarbiai vedė jį iš Ukrainos į Siriją ir Libiją bei atgal į Ukrainą, ypač pasižymėjo žiaurumais, kurių daugelis buvo užfiksuoti vaizdo įrašuose.

Iš tiesų, ukrainiečiams, kurie jį prisiminė iš pirmosios Rusijos invazijos 2014 m., Vachos mirtis greičiausiai buvo palengvėjimo ženklas, nors Rusijos karas Ukrainoje tęsis dar ilgus mėnesius, jei ne metus ir be Vachos.

Vacha pirmą kartą išgarsėjo, kai visi pamatė jo skiauterę ir karinę uniformą, demonstruojama Wagner bazėje Qasr bin Gashir mieste, Libijoje. Būtent ten pirmiausia ir pasirodė vaizdai, kaip „rusakalbiai“ vykdo mirties bausmę trims vienos šeimos nariams.

Daugybė socialinių tinklų įrašų, įskaitant „Telegram“, patvirtino, kad Wagneris buvo Qasr bin Gashir bazėje ir jos apylinkėse bei gretimame sulaikymo centre. Nors Vacha neigė, kad nuotraukoje yra jis, kaip ir tai, kad buvo Libijoje, bet sulyginus jo nuotraukas socialinėse paskyrose liudininkai buvo tikri, tai tas pats asmuo, kuris dar prieš Libiją, siautė Ukrainos rytuose. 

Palyginti su jo juodais darbeliais Libijoje ir Ukrainoje, apie šio buriato veiklą Sirijoje žinoma mažiau. Visgi aišku, kad nuo 2017 m. jis buvo Deir es Zur mieste Sirijoje. Tai buvo vieta, kur 2018 m. vasario 7 d. JAV pajėgos nukovė kelias dešimtis Wagner kovotojų, įskaitant kelis buriatus. 

Tačiau atrodo, kad Vacha išvyko iš Sirijos prieš šiuos antskrydžius, manoma, kad jis grįžto į Buriatiją ir mėgino gyventi „taikų gyvenimą“. 

Grįžęs namo jis buvo apdovanotas dviem kariniais medaliais, tačiau pasiilgo mūšio lauko ir 2019 m. vykdyti savo juodus darbus išsiruošė į Libiją. 

Vacha negalėjo pasitraukti iš karo, nes tai buvo viskas, ką jis mokėjo. 1997 m. šis buriatas įstojo į Rusijos armiją, o 2005 m. grįžo į Buriatiją studijuoti Aginskio pedagoginiame institute.

Mokslų baigti jam nepavyko ir 2014 m. jis jau kariavo Donbase Ukrainoje. 

Tai buvo vėlesnių jo kelionių į Siriją, Libiją ir Ukrainą pradžia. 

Jei Vacha iš pradžių nebuvo linkęs smurtauti prieš civilius, bet 2014 m., kai jam Donbase vadovavo samdinys, šaukiniu „Olkhon“, viskas ėmė keistis.

Olkhonas, kurio tikrasis vardas Maksimas Tchorževskis, buvo Rusijos specnazo narys, turėjęs ankstesnės kovos Čečėnijoje patirtį, o 2014 m. atėjo į Wagnerio grupę Donbase. Būdamas Donbase Olkhonas buvo užfiksuotas mirtinai nuplakantis ukrainietį. 

Vachos mirtis Ukrainoje ir ankstesnė jo „karjera“ yra Rusijos kariuomenės užjūrio „žygdarbių“ pavyzdys.

Samdinys išgyveno Libiją ir Siriją, bet 2022 m. mūšiai Ukrainoje buvo išskirtiniai ir viename jų  Vachą sugavo snaiperis. Dabar jis yra tarp daugiau nei 30 000 rusų, žuvusių Ukrainoje nuo invazijos pradžios. Taip pat jis yra tarp sparčiai augančio skaičiaus buriatų, nužudytų Ukrainoje.