Vokietijos pramonė darda žemyn

Vokietijos pramoninė gamyba, laikoma didžiausia visoje ES, traukiasi nuo 2017 m., tačiau šiuo metu dėl sumažėjusio konkurencingumo nuosmukis spartėja. Jeigu situacija nepasikeis, šalis netrukus praras turėtą pramoninės super valstybės statusą.

Kai kuriose srityse fiksuojamas nuosaikus nuosmukis, pasireiškiantis mažėjančiomis investicijomis ar plėtros planų korekcija. Kitose jis matomas gerokai stipriau, todėl įmonės perkelia savo gamybą į pigesnės darbo jėgos šalis arba atleidžia darbuotojus. Pačiu blogiausiu atveju gamyba nutraukiama. Tarkim vienas pasaulinių vamzdžių gamybos lyderių, prancūzų įmonė „Vallourec", Vokietijoje uždarė dvi gamyklas.

„Kalbant sąžiningai, didelių vilčių nėra ir aš nesu tikras, kad mums pavyks pakeisti šias tendencijas. Nes keisti reikia labai daug ką ir daryti tai greitai", - agentūrai teigė Stefanas Klebertas (Stefan Klebert ), generalinis įmonės „GEA Group AG", tiekiančios komponentus maisto ir gėrimų pramonei bei farmacijos sektoriui, direktorius.

Agentūros teigimu, Vokietijos pramoninės sistemos pagrindas subyrėjo kaip domino kauliukai: JAV tolsta nuo savo europinių sąjungininkų ir net pradeda su jais konkuruoti, Kinija mažina importo iš Vokietijos apimtis ir irgi tampa rimtesniu konkurentu. „Paskutiniu smūgiu" kai kurioms sunkiosios pramonės sritims, „Bloomberg" nuomone, tapo „Nord Stream" dujotiekių, kuriais buvo tiekiamos pigios rusiškos dujos, susprogdinimas.

Bendrą situaciją dar labiau pablogino 2022 m. vasarą kilusi energetinė krizė. Niūriausių scenarijų, kurie numatė, jog gali pritrukti dujų namų šildymui arba jas gali tekti normuoti, pavyko išvengti, tačiau elektros energija Vokietijoje brango smarkiau negu kitose ES šalyse. Tai ne tik didina išlaidas, bet ir apsunkina šio sektoriaus reguliavimą.

Skaudžiausiai rusiškų dujų netektį pajuto Vokietijos chemijos pramonė. Remiantis neseniai šios srities asociacijos VCI atlikta apklausa, kas dešimta įmonė planuoja stabdyti veiklą, kadangi vis dar neaišku, kiek laiko užtruks, kol energetiniame sektoriuje gamtines dujas galės pakeisti vandenilis. Didžiausias pasaulyje chemijos koncernas BASF planuoja atleisti 2600 žmonių, įmonė „Lanxess" - 7 proc. personalo.

Pramoninė gamyba generuoja apie 20 proc. Vokietijos BVP, kas yra beveik dvigubai daugiau negu JAV. Neseniai vokiečių finansų ministras Kristianas Lindneris (Christian Lindner) perspėjo, kad sustojusio ekonominio augimo fone Vokietija praranda konkurencingumą ir vis labiau skursta.

Preliminariais statistinio biuro „Destatis" vertinimais, Vokietijos BVP ketvirtajame 2023 m. ketvirtyje, lyginant su ankstesniais trimis mėnesiais, susitraukė 0,3 proc. 2023 m. gamybos apimtys apdirbimo sektoriuje sumenko 1,5 proc., didelių energetinių išteklių reikalaujanti gamyba mažėjo 10,2 proc., o chemijos pramonė nusirito į žemiausią nuo 1995 m. lygį.